Vargdieniai. T. 4

Suskaitmeninta iš: Vilnius, 1987.

Dėstydamas savo personažų gyvenimo patirtis, garsiausias XIX a. prancūzų rašytojas Victoras Hugo (1802–1885) analizuoja įstatymo ir malonės prigimtį, Prancūzijos istoriją, Paryžiaus architektūrą ir dizainą, politiką, moralę, dėsto antimonarchines pažiūras, svarsto religijos, meilės prigimtį bei jos apraiškas. Kiek amžininkai literatai šį darbą menkino, nes kliuvo autoriaus pažiūros ir žemakilmiai veikėjai, tiek jo laukė ir iki šiol juo tebesidžiaugia skaitytojai. V. Hugo rašė apie tuos, kurie kitiems to meto rašytojams ir poetams atrodė neįdomūs: likimo nuskriaustuosius, beturčius, nekilmingus. Pats už demokratines pažiūras devyniolikai metų ištremtas, aktyviai rėmęs demokratines reformas V. Hugo panoro po mirties išdalyti turtą savo knygų herojams, vargšams, ir būti palaidotas tarp jų. Paryžiaus katedros ir Vargdienių autoriaus į paskutinę kelionę palydėti susirinko du milijonai gerbėjų. O romanas „Vargdieniai“ ir šiandien leidžiamas visame pasaulyje, renkamas į geriausių pasaulio knygų šimtuką, nuolat statomas teatre. Pagal šį kūrinį sukurtas miuziklas, o pernai pasirodė jau 61 filmas, miuziklas Vargdieniai, pelnęs Oskarą geriausio miuziklo kategorijoje.