Pernelyg triukšminga vienatvė

Bohumilo Hrabalo (1914-1997), vieno žymiausių XX a. čekų prozininkų, kūrinių rinktinėje publikuojamos dvi reikšmingiausios jo apysakos ir 14 apsakymų. Apysaka „Pernelyg triukšminga vienatvė” - brandžiausias rašytojo darbas, savotiška jo išpažintis. Nors čia esama ironijos bei humoro, visas tekstas persmelktas egzistencinio skaudulio, nepaguodžiamo pesimizmo ir melancholiškos rezignacijos. Ryšius su visuomene praradusio bėdžiaus, metafizinio elgetos desperatiškas monologas šį kūrinį daro artimą Samueliui Beketui. Rašytojo gyvenimą ir kūrybą dabar dažnai bandoma nusakyti vienu žodžiu - hrabaliada. Tas savitas Hrabalo pasaulis aprėpia tik jam būdingą ironiją, humorą, komišką absurdą ir aštrų stilių, jame alinių pasakoriaus šnekta dera su filosofiniu kalbėjimu, liaudies išmintis - su mąstytojų teorijomis, kurioziški nuotykiai virsta tragiška ar graudžia pabaiga, vienatvės skausmu. Dauguma apsakymų - tai „mažų žmonių“ didelės svajonės, o jų komiškas neprisitaikymas prie tikrovės kai kuo primena Antono Čechovo kūrybą.