Vasarė ajero šneka

Trečioje poetinės prozos ir eseistikos knygoje telpa autoriaus tekstai, rašyti 2000 – 2002 metais, plėtojamos temos ir linijos, pradėtos knygose „Žydintys lubinai piliakalnių fone“ (1999) ir „Adolėlio kalendoriai“ (2003). Iš pažiūros kasdienių įvykių fone prasiveržia temperamentingi ir paradoksalūs lyriniai nukrypimai, netikėtų pastebėjimų, minčių ir apibendrinimų pliūpsniai. Įprastą dienoraščio žanrą S. Geda iš esmės modifikuoja, perkeičia, padaro taip, kad jame kaip veidrodyje atpažintume patys save, aplinką, kartu ir daugybę lyg ir nereikšmingų, bet „iš kojų“ verčiančių įvykių, figūrų, gyvų ir mirusių personažų. Minimu laikotarpiu autorius vertė į lietuvių kalbą Koraną, dėl to atsiranda neįprasto mūsų ir Rytų pasaulio išminties gretinimų, paralelių.