Erškėčiai, geismas ir šlovė

XVI a. susiskaldžiusioje, patriarchalinėje Europoje į valdžią iškilo dvi moterys. Elžbieta I, karalienė mergelė, viena pati valdė didžiulę karalystę, o Kotryna Mediči – neoficiali, bet labiau patyrusi valdovė – savo vaikų vedybomis formavo Europos dinastijas. Apie šias dvi įžvalgias ir galingas valdoves, apie jų įtaką ir palikimą rašyta daug, bet apie sudėtingus jųdviejų santykius – trisdešimties metų draugystę, konkurenciją ir konfliktus – papasakota mažai.

Knygoje „Kraujas, ugnis ir auksas“ E. Paranque į šias Renesanso moteris pažvelgia visai kitaip – viena kitos akimis. Remdamasi jų laiškais ir naujausiais tyrimais autorė atskleidžia, kokiais painiais keliais joms teko žengti, kaip jos turėjo laviruoti tarp prieštaringų politinių, religinių ir socialinių tikslų ir drauge išlaikyti dar nematytą valdžią galingiausiose to meto Europos valstybėse. Jų likimas ir gyvenimas buvo skirtingi, bet per trisdešimt metų neatsiejamai susipynė. Nors politikos smarkiai supriešintos, jiedvi žavėjosi viena kita ir per kruviniausius mūšius, ir taikos laikotarpiais, bet niekada nepamiršo esančios lygiavertės varžovės.

Tai pasakojimas apie nepralenkiamą įžvalgumą, apie meilę ir konkurenciją, karą ir išmintį. Bet svarbiausia – apie drąsą ir pasiaukojimą, kurių reikia moteriai užsitikrinti valdžią ir išlaikyti ją šiurkščiame vyrų pasaulyje.