Renkant kaulus

Knygoje Vytautas Stankus rašo atvirai, be jokių kompromisų. Poeto balsas rinkinyje stiprus, atpažįstamas – nesvarbu, ar ironija, ar grynąja lyrika įkrautos eilėraščio eilutės. Eilėraščiai gema, kyla iš pradinės, svarbiausios medžiagos, beveik nesunaikinamos materijos, kurią galime pavadinti kaulais: „savo kaulais žymėsiu tau taką / jie išsprogs skiemenų krešuliais“.

Paradoksas tas, kad tam, jog rašytum atvirai, reikia kurti metaforas. Metaforos, tarsi uždengdamos realybę, atskleidžia daugiau, negu geba paslėpti buitis. Vytauto Stankaus knyga – kupina metaforų. Pro dūžtančias eilėraščių formas gali įžvelgti tylą ar begalybę, kuri ir yra nuspėjamas poezijos tikslas.

„Renkant kaulus“ – knyga-metafora, knyga-nuotykis, tikiu, daugeliui skaitytojų suteiksianti nemenką skaitymo malonumą.
Alvydas Šlepikas, rašytojas