Terapijos dovana

Atviras laiškas naujosios kartos terapeutams ir jų pacientams.

Irvinas Yalomas – pripažintas autorius ir garsus psichiatras, daugelį metų buvo vieno prestižiškiausių JAV Stanfordo universiteto psichiatrijos profesorius, praktikuojantis individualiąją ir grupinę psichoterapiją. Jis ne tik psichoterapijos profesionalas, bet ir talentingas rašytojas. Jo knygos populiarios visame pasaulyje.

Trisdešimt penkerius metus kauptą patirtį Irvinas D. Yalomas sudėjo į knygą „Terapijos dovana". Tai puikus ir rimtas vadovas, kuriame, remiantis tikrais atvejais iliustruojama, kokia naudinga terapija gali būti pacientui ir terapeutui.

Profesionalai čia ras puikių, kūrybiškų, kartais netikėtų arba diskutuotinų patarimų, kaip elgtis per psichoterapijos seansus, kai situacija gali būti sunkiai nuspėjama. Pacientams – tai itin turiningas vadovas po klaidžius šios srities labirintus.

Šia knyga siekiama palengvinti terapijos procesą naujai pacientų ir konsultantų kartai. Tai įdomus, informatyvus ir įžvalgus skaitinys visiems, besidomintiems asmeniniu tobulėjimu.

PIRMA DALIS (1–40) susijusi su terapeuto ir paciento santykių prigimtimi, ypač pabrėžiant čia ir dabar, terapeuto savęs panaudojimą terapijoje ir terapeuto savęs atskleidimą.

KITA DALIS (41–51) nuo proceso pereina prie turinio ir siūlo mirties, gyvenimo prasmės ir laisvės (apimant atsakomybę ir apsisprendimą) tyrinėjimo metodus.

TREČIA DALIS (52–76) susijusi su daugybe per terapiją iškylančių problemų.

KETVIRTOJE DALYJE (77–83) kalbu apie sapnų panaudojimą terapijoje.

PASKUTINĖJE DALYJE (84–85) aptariami buvimo terapeutu pavojai ir nauda.

Šioje knygoje pateikiama daugybė mano mėgstamų specifinių frazių ir poveikio būdų. Drauge noriu pabrėžti spontaniškumą ir kūrybiškumą. Taigi nepriimkite mano mėgstamų poveikio būdų kaip recepto. Šie poveikio būdai atspindi tik mano asmeninę patirtį ir pastangas atrasti savo paties stilių bei balsą. Daugelis studentų galbūt atras, kad jiems tinkamesnės kitos teorinės pozicijos ir techniniai stiliai. Patarimai šioje knygoje kilo iš mano klinikinės praktikos su nesunkiais pacientais (ne su tais, kurie yra psichotiški ar ryškiai neįgalūs). Susitikimai vykdavo vieną ar rečiau du kartus per savaitę, tęsdavosi nuo keleto mėnesių iki dvejų trejų metų. Mano terapijos tikslai su tokiais pacientais yra ambicingi: siekiu ne tik panaikinti simptomą ir sumažinti skausmą, bet kartu padėti asmeniškai augti ir pakeisti tam tikrus charakterio bruožus. Žinau, kad mano skaitytojų situacija gali būti visiškai kitokia: kitokia aplinka, kitokie pacientai, trumpesnė terapijos trukmė. Vis dėlto tikiuosi, kad tai, ką aš išmokau, skaitytojai sugebės kūrybiškai pritaikyti tam tikrai savo darbo situacijai.