Septyni Malio Almeidos mėnuliai

Tai kandi satyra, kartaus sąmojo ir nerimą keliančių įžvalgų kupinas siautulingas epas, kurio veiksmas vyksta pilietinio karo krečiamoje Šri Lankoje, Kolombe, 1990-aisiais. Malis Almeida, karo fotografas, lošėjas ir užsislaptinęs gėjus, atsibunda negyvas, nežinia kur – sakytumei, dangiškųjų vizų išdavimo biure: savitoje Skaistykloje ar bardo būvyje. Jo sukapotas kūnas skendi ramiai tyvuliuojančiame Beiros ežere, ir jis net neįsivaizduoja, kas jį nužudė. Tai laikotarpis, kai sąskaitas suvedinėja mirties eskadronai, savižudžiai sprogdintojai ir samdomi žudikai, tad įtariamųjų sąrašas yra slegiančiai ilgas – šitai gali paliudyti ir gausybė kitų aplink besibūriuojančių ir savo nuoskaudų neslepiančių vaiduoklių ir šmėklų. Tačiau net ir pomirtiniame gyvenime Malio laikas nėra neribotas – jis senka. Malis Almeida turi vos septynias paras (kitaip tariant, – septynis mėnulius), kad pamėgintų susisiekti su savo labiausiai mylimais vyru bei moterimi ir nuvestų juos prie slaptavietės, kurioje laiko nuotraukas, sukrėsiančias visą Šri Lanką.

Pasak 2022-jų Bookerio premijos žiuri, šis romanas išsamiai, o kartu ir siurrealistiškai perteikia pilietinių karų draskomos Šri Lankos vaizdą ir stačiai žaižaruoja energija ir vaizduote.