Velnio nuotaka

,,Vienas populiariausių ir savičiausių lietuvių filmų. Rinkdamasis ekranizuoti nacionalinės literatūros legendą, A. Žebriūnas daug rizikavo. Tačiau šį kartą jo nebekaustė baimė prieš literatūrinį originalą kaip „Mažajame prince“. Pasirinkęs visiškai sąlyginę miuziklo arba roko operos formą, autorius ir pernelyg nenutolo nuo knygos ir sukūrė visai originalų, pirmiausia kinematografinį kūrinį. Galbūt ginčytini kai kurie „Velnio nuotakos“ vaizdiniai sprendimai, nepavyko pernelyg statiškas Girdvainio, iškeitusio efemerinę arklių idėją į meilę, paveikslas. Iki filosofinių K. Borutos romano gelmių juosta, aišku, irgi nepakyla. Tačiau ji to ir nesiekė. Ryškus ir raiškus folklorinis (tiesa, įžūliai modernizuotas) reginys, kurio varomoji jėga – pagavi V. Ganelino muzika, realizuotas smagiai atsipalaidavus. Griaunanti ankstesnių filmų įtvirtintą legendą apie niūrų lietuvio būdą, „Velnio nuotaka“ imponuoja linksma dinamika ir lieka stovėti skyriumi visame Lietuvos kinematografe.“ Saulius Macaitis

Kartą Rojuje, Aukščiausiajam prisnūdus nuo saldžių choralų, kyla vietinio pobūdžio maištas. Naudodamiesi proga angelai ima puotauti, šokti, viskas rieda link orgijos. Atsipeikėjęs Aukščiausiasis rūsčiais žaibais išsvaido nepaklusniuosius. Vienas jų – Pinčiukas, -- degraduotas į velniukus, pliumpteli tiesiai į senyvo malūnininko Baltaragio kūdrą. Žmogus ir nelabasis sudaro sandėrį: malūno sparnai suksis net be vėjo, į namus ateis geista Marcelė, bet tai, ko dabar Baltaragis dar neturi, priklausys jam, mikliajam Pinčiukui. Marcelė gimdydama miršta, jos duktė Jurga išauga gražuole, pamilsta... visai ne Pinčiuką, o šaunų berną Girdvainį, irgi mylintį ją, bet savo obuolmušius arklius – ko gero, dar labiau. Negalintis egzistuoti be intrigų velniūkštis susitaria su arkliavagiu Raupiu, kad tuos arklius pavogtų. Baltaragis gudrauja taip pat, už velnio išleisdamas ne dukrą, o prigyventoją senmergę Uršulę. Bet Girdvainio ir Jurgos meilės jau niekas nebegrąžins, paskutiniame optimistiniame kadre regi greičiau tai, kas tik galėjo būti.

Kūrybinė komanda:
Scenarijaus autoriai Sigitas Geda, Arūnas Žebriūnas (Kazio Borutos romano „Baltaragio malūnas“ motyvais)
Operatorius Algimantas Mockus
Kompozitorius Viačeslavas Ganelinas
Dailininkė Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė
Kostiumų dailininkė Filomena Linčiūtė-Vaitiekūnienė, Danutė Inčiūtė
Montažo režisierės Vanda Zavadskaitė, Ona Diržytė

Vaidina:
Vaiva Mainelytė, Regimantas Adomaitis, Gediminas Girdvainis, Vasilijus Simčičius, Regina Varnaitė, Bronius Babkauskas, Juozas Meškauskas, Regina Arbačiauskaitė, Danutė Krištopaitytė, Jonas Pakulis.