Slapyvardis: Vilanelė. Kn. 1

Trilogijos „Nužudyti Evą“ pirmoji knyga.

Trys vyrai negyvi. Vieno gerklė perrėžta iki kaulo, du nušauti tiesiai į veidą. Ne visai tokio elgesio būtų galima tikėtis iš geriausio Permės universiteto paskutinio kurso filologijos studentės.

Žmonės gręžiojasi į juos – į vyrą vilko bruožais ir moterį raudona suknele, bet čia Palermas, niekas atidžiai nežiūri.

Vilanelė nejaučia to, ką jaučia kiti. Švelnumas, užuojauta, nerimas, kaltė, nuostaba, liūdesys – tokių jausmų ji niekada nepatyrė, bet gali išmokti ir juos atkartoti. Tačiau be jos, baimės ir dvejonių nepripažįstančios žudikės, pasaulis sustotų. Išvengusi mirties bausmės už kerštą savo tėvo žudikams, ji tampa negailestingu pasaulio istoriją rašančios organizacijos įrankiu. Apdovanota klaikia stiprybe, lengva ir elegantiška ranka gebanti sėti mirtį, geidžiama ir gundanti Vilanelė mėgaujasi prabangos ir aistros kupinu gyvenimu, žudydama įtakingiausius pasaulio asmenis. Vieną po kito. Iki vienos žmogžudystės, kuri ją pačią paverčia britų slaptosios žvalgybos taikiniu.

Britų žvalgybos kolegos Evą Polastri pažįsta kaip moterį medžiotoją, pro kurios akis niekas neprasprūsta. Jos paprastas ir niekuo neišsiskiriantis asmeninis gyvenimas – tarsi profesinės veiklos priešingybė, o jos greitas sąmojis ir aštrus intelektas – būtent tai, ko reikia nepriekaištingai dirbančiai žudikei sugauti. Kas ta moteris, nuo kurios žiaurios rankos krenta išrinktieji, ir kodėl ji taip jaudina Evą? Aistringa, tačiau itin pavojinga medžioklė, nusidriekianti per kelis žemynus, tampa daugiau nei darbine užduotimi. Tai tampa asmeniška.

Viskas tik prasideda.