Kelionė, 2023, Nr. 2

Pasirodė naujas vasarai skirtas žurnalo „Kelionė“ numeris, kuris ir vėl kviečia kasdienybės piligrimystėn.

Centrinė šio numerio tema – džiaugsmas kryžiuje. „Kelionės“ skaitytoją verčiant puslapius lydės klausimai: ar tikrai šis pasaulis taip tobulai sukurtas? Ką daryti, kai į mūsų gyvenimus įžengia mirties šešėliai? Kaip priimti tą kančią, kurios neįmanoma išvengti, ir ar joje gali gimti kas gero? O džiugesys, juokas, džiaugsmo patirtys – kokia jų vieta mūsų kasdienybėje?

Skiltyje „Asmenybė“ šįkart sutinkame rašytoją Laurą Sintiją Černiauskaitę. Ji, neseniai išleidusi knygą „Džiaugsmynas“, dosniai dalijasi savo gyvenimo istorija, kurioje net pro rūpesčių ūkanas spindi kaži koks dangiškas džiaugsmas. Rašytoja įsitikinusi, kad kiekviename iš mūsų likęs dar rojuje žmogui įdiegtas džiaugsmo genas, kuris tiesiog šaukiasi laimės.

Tačiau, pasak teologės s. Ligitos Ryliškytės, SJE, džiaugsmas yra ne tik duotybė, bet tai, ką svarbu lavinti, treniruoti. Straipsnyje „Negesinkite Dvasios!“ ji sako, jog „džiaugsmas ar dėkojimas veikiau ateina mokantis džiaugtis ir dėkoti“.

„Nutylimoje temoje“ šį kartą kalbame apie skausmo dovanas. Donatos Špokaitės parengtame tekste „Atrasti gyvenimą kančioje“ savo istorija dalijasi Katažina Dainovec – moteris, turėjusi sėkmingą vestuvinių suknelių verslą, tačiau netikėtai susirgusi, šiandien ji gali tik kalbėti ir judinti akis. Katažina sako, kad dažnai „Tik susirgęs žmogus supranta, kaip gera ir saldu gyventi.“ Pasak jos, tai, kad gali apkabinti artimą žmogų – yra stebuklas, už kurį reikia dėkoti. Katažinos istoriją papildo psichologės majorės Danutės Lapėnaitės komentaras apie empatišką buvimą šalia sergančiojo ir prasmės atradimą kančioje.

Dar vienas „Nutylimos temos“ tekstas – Mark Manson „Svarbiausias klausimas tavo gyvenime“. Pasak šio autoriaus, „sėkmės link veda ne klausimas „Kuo noriu mėgautis?“, o „Kokį skausmą noriu tverti?“ Gyvenimo kokybę lemia ne pozityvios, o negatyvios patirtys.“

Skiltyje „Civitas“ teologė Jūratė Micevičiūtė kalba apie susivaldymo dorybę, kuri… ir paruošia mumyse vietos džiaugsmui. O Giedrius Tamaševičius straipsnyje „Juokas, verčiantis galiūnus nuo sostų“ pasakoja apie krikščionišką humorą, kurio šaknys glūdi Kristaus prisikėlimo įvykyje.

Kun. Kęstutis Dvareckas tekste „Kryžiaus formos žemė“ sako, kad žvelgdamas į pasaulio kančią džiaugtis gali tik „beprotis arba tikintis, kad šiame Kryžiuje Dievas su mumis, kad šiuo kryžiumi gelbstimas aš ir tu.“

Skiltyje „Tarnystė“ – pokalbis su Donatu Kubiliumi, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos dirbtuvių „PATS SAU“ vadovu. Šių dirbtuvių darbuotojai, subūrė gausų savanorių būrį ir kone pusmetį intensyviai liejo apkasų žvakes, kurios šildė Ukrainos gynėjus. Apie tai, kuo kariams svarbios apkasų žvakės, kaip vyko jų gamyba, kokių atradimų įvyko jas ruošiant, pasakojama tekste „Apie apkasus, žvakes ir dantų protezus“. Tęsiant karo Ukrainoje temą skiltyje „Aštuntoji diena“ Stasys Katauskas dalinasi savo pašnekesiais su ukrainiečiais, sutiktais beskinant tulpes Olandijoje.

Savo istorija žurnale „Kelionė“ dalijasi ir ukrainiečių menininkų pora, maždaug prieš metus į Lietuvą pasitraukusi nuo jų šalyje vykdomo karo. Andrejus Iljinskis, žymus ukrainiečių skulptorius, Lietuvoje per tuos metus surengė net tris personalines parodas, o rašytoja ir restauratorė Olena Sagayda vos atvykusi buvo pakviesta dirbi Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekoje, kur jai patikimi vieni seniausių ir vertingiausių mūsų šalies istorinių rankraščių. Pokalbis su šiais menininkais pavadintas „Lietuvoje nejuntame skaudžiai geliančio kontrasto“. Dar vienas „Pokalbių apie kultūrą“ tekstas – susitikimas su Ramūnu Kraniausku – dailininku ir architektu, išskirtina savo pastatų stilistika papuošusiu Klaipėdos miestą ir Pamario kraštą.


Priklausomybė nuo programėlių, nenoras mokytis, egoizmas… Tai viso labo trys iš daugybės stereotipų, kuriuos taikome vadinamajai Z kartai – vaikams, gimusiems tarp 1997–2012 metų. Kokie šie vaikai iš tiesų? Ir ko vis dėlto galime pasimokyti iš „prarastosios kartos“? Apie tai straipsnyje „Tik Tok‘o karta. Kas iš tiesų rūpi šiuolaikiniam jaunimui?“.

Skiltyje „Ugdymas“ – pokalbis su lietuvių kalbos mokytoja Egle Beinoravičiene. Ji kiekvieną dieną užburia mokinius įtraukdama juos į vis kitą iššūkį. Būti lietuvių kalbos mokytoja svajojusi nuo pat vaikystės, šio savo pasirinkimo nesigaili iki šiol: pamokų metu ji realizuoja visas kūrybines svajones – nuo režisūros iki dailės ar juvelyrikos.

Rubrikoje „Šventumo kvapsnis“ – Vilijos Tauraitės parengtas straipsnis apie… verslo pricipus šventųjų gyvenime. Autorė, žvelgdama į šventaisiais paskelbtą sutuoktinių Zelijos ir Liudviko Martenų šeimą, pasakoja apie tai, kokiais verslo principais remdamiesi jie pasiekė ne tik finansinę gerovę, bet ir altoriaus garbę.

Straipsnyje „Apie du krikštus, parengtame pagal teologo dr. Valdo Mackelos (1972–2017) konferenciją Atsinaujinimo dienoje Kaune (2015), kalbama apie šventą džiaugsmą, sekant Jėzumi Kristumi – nuo pirmųjų mokinių pašaukimo iki jų pasitraukimo į dykumą. Pasak šio teologo, „dykuma – gundymų vieta, bet kai ją pereini ir išlaikai išbandymus, išgyveni dar didesnį džiaugsmą. Patirti, kas yra dangus, galima tik perėjus dykumą.“

Be to, skaitytojų žurnale laukia teologo Karlo Rahnerio esė „Šventosios Dvasios patirtis“ ištrauka, kun. Kazimiero Milaševičiaus, OSB Pradžios knygos komentaras, pavadinimu „Nepaprastai geras pasaulis?“, pokalbis su Laima Matinaviečiene-Šalčiūte apie žirgų terapiją, pro. Viktorijos Daujotytės straipsnis apie menininko Rimanto Idzelio kryžiaus kelio stotis ir poeto Justo Jasėno tekstus.