Partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis

Knygoje – vieno iš partizanų vadų atsiminimai apie metus, praleistus bunkeriuose ir miškuose kovojant už Lietuvos nepriklausomybę.

Lietuvos partizaninio karo didvyrių atsiminimai įkvėpė jau ne vieną skaitytojų kartą. Šalia žymiųjų Juozo Lukšos–Daumanto ir Adolfo Ramanausko–Vanago atsiminimų rikiuojasi ir kitų partizanų vadų kovos patirtys. „Liongino Baliukevičiaus - partizano Dzūko dienoraštis“ – viena tokių knygų.

Ilgus sovietmečio metus šis partizanų kovotojo dienoraštis gulėjo KGB archyve. Versdami šio dienoraščio skyrius pamatysime tragišką idealisto asmenybę, kuri negailestingos partizanų kovos fone drąsiai žvelgia į ateitį .

Ilgametis Liongino Baliukevičiaus–Dzūko bičiulis, gimnazijos draugas Vincas Lapinskas pasakoja, kad Lionginas buvęs darbštus, draugiškas, sąžiningas. Jis nemėgo melo, viskas jam buvo įdomu, visur jis norėjo dalyvauti. Svarbiausia – Lionginas Baliukevičius buvo didis patriotas.

Vėlesnis kovos bendražygis Adolfas Ramanauskas–Vanagas pasakoja, kad pradžioje Lionginas Baliukevičius norėjęs iškeliauti į Vakarus, tačiau bendraudamas su partizanais, pasirinko ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai kelią. Po pirmo partizanų susitikimo Dzūkas pasirodė Vanagui gana uždaras, nekalbus ir kiek nerangus, tačiau vėliau jiems buvo lemta tapti ištikimiausiais bendražygiais.

Knygoje autorius teigia, jog šios mintys neskirtos viešumai – jas jis rašo tik sau. Jis prašė mirties atveju perduoti dienoraštį broliui Kostui, o visiems kitiems užginė jį atsiversti. Paskutinis partizano noras buvo, kad dienoraštis būtų sunaikintas. Tačiau giliai širdyje jis norėjo būti išgirstas – partizanas kreipiasi į dienoraščio radėją ir skaitytoją sakydamas, kad jei Lietuva jau laisva, tai iš Anapus jis siunčiąs karščiausius sveikinimus. O jei Lietuvos vergija tęsiasi, jis linki dvasinės stiprybės ir nebijoti sunkios dalios.

Lionginas Baliukevičius–Dzūkas – Lietuvos partizaninio judėjimo dalyvis, rezistentas, Dainavos apygardos vadas. Baigęs Alytaus gimnaziją, vaikinas studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Tarnavo Vietinėje rinktinėje, o po jos išardymo buvo išsiųstas į Čekoslovakiją. Patekęs į Raudonosios armijos nelaisvę, tik per didelius vargus grįžo į Lietuvą kur išsyk įsijungė į partizanų gretas. 1998 m. jam suteiktas pulkininko laipsnis, kartu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. „Liongino Baliukevičiaus - partizano Dzūko dienoraštis“ – rezistencijos metais rašyti jo atsiminimai, pasakojantys apie partizaninio karo tikrovę ir kovą dėl Lietuvos laisvės.