Apeirogonas

Paremta tikra dviejų vyrų, netekusių dukterų per Artimųjų Rytų konfliktą, bičiulystės istorija

Ši nepaprasta knyga atsirado Columui McCannui susipažinus su Basamu ir Ramiu per ne pelno siekiančią organizaciją „Narrative 4“. McCanną sujaudino vyrų noras papasakoti savo istoriją pasauliui ir jų viltis, jog jei jiedviem pavyko pajusti tarpusavio ryšį, galbūt ir kiti, žiūrėdami į priešą, pajėgtų visų pirma išvysti žmogų.

Palestiniečiui Basamui ir izraeliečiui Ramiui nuo mažumės buvo skiepijamas priešiškumas vienas kito tautybės žmonėms. Konfliktas nuspalvina kiekvieną jų kasdienybės detalę: nuo kelių, kuriais jiems leidžiama judėti, mokyklų, kurias lankė jųdviejų dukros, iki kontrolės punktų – tiek realių, tiek emocinių, – kuriuos jiedu privalo įveikti.

Basamą ir Ramį suvienija netektis: trylikametė Ramio duktė Smadara tampa savižudžio sprogdintojo auka, o dešimtmetę Basamo dukrą Abirę pakerta kariškio kulka. Jiedviem išgirdus vienas kito istorijas, užsimezga bendrystė. Vyrai nusprendžia savo sielvartą nukreipti kita linkme – pasitelkti jį kaip ginklą siekiant taikos.

Su Basamo ir Ramio palaiminimu bei pagalba McCannas ėmėsi rašyti „Apeirogoną“. Tai nepamirštamas, jautrus ir vilties kupinas kūrinys, dažnai vadinamas iki šiol geriausiu McCanno romanu, pavadinimu slepiančiu pamatinę kūrinio idėją (apeirogonas – tai daugiakampis, turintis begalinį skaičių kampų ir kraštinių, beveik apskritimas): norint ką nors iš tiesų suprasti, pirmiausia reikia visokeriopai įsigilinti.