Atsarginis pasaulis

Kartais jis pakeldavo akis ir susidurdavo su mano žvilgsniu, ir kažkaip tą jo atsiribojimą priimdavau kaip savą. Apimdavo keisčiausias atsainumo, beveik neištikimybės jausmas – netgi ten, tarp visko, ką labiausiai mylėjau, jam pavyko sukelti man dvejonių ir apnuoginti manyje tai, ką šiaip stengiausi slėpti.

Pirmą kartą išvydusi dailininko L paveikslus, jauna rašytoja M pajuto iki tol nepatirtą laisvės pojūtį, paskatinusį ją palikti laimės neteikiantį šeiminį gyvenimą. Nuo lemtingo pavasario prabėgo 15 metų. M sukūrė naują šeimą ir apsigyveno atokioje, įstabaus grožio vietovėje. Čia moteris įrengė svečių namus, atvirus įvairiausiems menininkams – tai M atsarginis pasaulis, atsvara gyvenimui su mylinčiu, bet menu nesidominčiu vyru ir atitolusia dukra. Viskas pasikeičia, kai jos pakviestas į svečių namus atvyksta L. Niekas negalėjo numatyti, jog viešnagė, turėjusi paskatinti M kūrybos proveržį, virs skausminga kova dėl galios ir stipriai pakeis šeimos santykius. Moteris netruks įsitikinti, jog išsivaduoti iš skvarbaus menininko žvilgsnio kur kas sunkiau, nei į jį patekti.

Tai romanas apie moterį – žmoną, motiną ir menininkę – ieškančią laisvės. Moterį, nuolat svyruojančią tarp ramybės siekio ir noro ištrūkti iš nusistovėjusios rutinos. Trys poros, du šalia stovintys namai ir viena troški vasara, iškelsianti į paviršių nepatogiausius, ilgai slopintus namų gyventojų jausmus.