Blusyno pasakojimai

Vaizduotės meistro Gendručio Morkūno „Blusyno pasakojimai“ privers kikenti vaikus ir pralinksmins suaugusius. Tiek išmonės ir lengvumo trumpuose pasakojimuose iš mažo raudono automobiliuko.

Mažame raudoname dvejų durų automobiliuke telpa didelė šeima. Tokios didelės šeimos tokiame mažame automobiliuke nėra matęs net ilgaamžis šviesoforas. Automobiliuko priekyje sėdi tėtis ir mama, o gale – gal kokie keturi vaikai. Jie dairosi į šalis, stebi aplinką, pažiūri vienas į kitą. O kai tai nusibosta automobiliuko keleiviai ima pasakoti. Štai šie pasakojimai ir pasipila Gendručio Morkūno knygoje stebindami, linksmindami, juokindami ir taip dažnai priversdami susimąstyti apie savo juokingą rimtumą.

„Blusyno pasakojimai“ pašėlę ir kartais net nemandagūs, tai istorijos, už kurias galima gauti barti. Tai trumpos istorijos apie rimtuolį pirmininką, kuris solidžiame portfelyje nešiojosi riešutų spaustukus, apie liežuvius, kuriais galima skaldyti galvas, apie lygintuvų marą ir tai, kodėl pasaulyje nėra nė vieno banknoto su besišypsančiu veidu... Ir tie pasakojimai kartais prasideda taip: „Ant trovos tupėjo ūsuotas takinas. Savo žaliomis akimis jis žvalgėsi į nošus, rasota sonimi uodė kvapus, stangria uogeda kėlė šiokį tokį jėvelį...“

Dideliems vaikams ir mažiems suaugusiesiems skirta knyga, kurioje apstu žaidimų žodžiais ir mintimis, vaizduotė lekia strimgalviais, o pasakojimas liejasi laisvai ir nepaleidžia skaitytojo.

Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius skyrė „Blusyno pasakojimams“ Geriausios 2008 metų knygos vaikams ir paaugliams apdovanojimą.