Delfinas

Sudužus lėktuvui žūsta tuoj gimdyti turėjusi Maja. Tikras stebuklas, bet kūdikį pavyksta išgelbėti. Majos vyras Filipas pasiryžta vienas užauginti dukrelę Anželiką. Jiedu gyvena atokiai įsikūrusiuose rūmuose. Už jų ribų niekas nenutuokia apie Anželikos egzistavimą, o mergina nenumano apie pasaulį, plytintį anapus rūmų sienų.

Sykį į rūmus užsuka Darijus – vienas retų svečių šiuose namuose. Atsitiktinai jis apie tėvo ir dukros gyvenimą sužino daugiau, nei prašalaičiui derėjo. Dėl šito Darijus nukenčia, o Anželika, gelbėdamasi nuo baugios realybės, persikelia į fantazijas. Jose nelaimėlis svetys išsigelbsti ir, sėdęs į laivą, patraukia į kvapą gniaužiančią kelionę, paženklintą krauju ir ašaromis.

Kūrinyje meistriškai ištrinama riba tarp tikrovės ir vaizduotės – sprukdamas Darijus suvokia, jog kažkas ne taip: nėra ištisų miestų, kurie turėtų būti nusėję pakrantę, laivo burės neįprastos, o denis mainosi prieš akis. Darijaus sąmonei aptemstant, joje randasi kažkieno kito prisiminimai. Romano veiksmas iš šiuolaikinio pasaulio persikelia į margus senovės laikus.