Djalāl-ad-Dīn Muhammad Rūmī
Meilės ir išminties knyga
Sėdėdamas savo gyvenimo narvely,
stebėk dvasios paukštį, kol jis neišskrido.
Viduramžių poetas, sufijų mistikas Rumi (1207–1273) yra vienas populiariausių poetų Vakarų pasaulyje. Į šią knygą sudėti Rumi veikalų vertimai leis prisiliesti prie šio poeto išminties ir meilės, pajusti Rytų kultūros ir poezijos grožį.
Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos įtraukta į vertingiausių 2017 metų verstinių knygų sąrašą.
„Lietuvoje Rumi vardą girdėję tie, kurie domisi Rytų kultūra ir poezija, tačiau jo kūryba menkai žinoma. Poeto tikrasis vardas yra Jalal ad-Din Muhammad Rumi. Jis gimė 1207 metais rytiniame Persijos imperijos pakraštyje, Balcho mieste (šiandienis Afganistanas). Mirė 1273 metais Konijoje, ten ir palaidotas šalia tėvo. Didžiajam sufijų poetui atminti Konijoje buvo pastatytas mauzoliejus ir pavadintas Mevlanos vardu. Jame glaudžiasi mečetė, dervišų gyvenamieji pastatai ir šokių salė. Šventa vieta yra gausiai lankoma gerbėjų iš viso pasaulio.
Dauguma jo tekstų parašyti nuo trisdešimt septynerių iki šešiasdešimt septynerių metų; jis sukūrė tris tūkstančius meilės eilėraščių, skirtų Šamsui, pranašui Mahometui ir Dievui, apie du tūkstančius rubajatų, šešių tomų dvasinį epą „Masnavi“, kurį sudaro apie dvidešimt šešis tūkstančius dvieilių. Šis kūrinys laikomas bene įtakingiausiu veikalu islamiškajame pasaulyje po Korano. Osmanų imperijos laikais net buvo steigiamos specialios institucijos, nagrinėjančios Rumi palikimą.
Rumi savo kūriniais siekia pamokyti skaitytoją, parodyti jam kelią anapus ego, bet tai ne moralizavimas – tai mokytojo žodis. Mokytojo, kuris pasiryžęs kiekvieną akimirką tapti mokiniu. Pasakojama, kad į poeto laidotuves susirinko ir musulmonai, ir žydai, ir krikščionys. Jo poezija ir jo mokymas buvo aukščiau konfesijų ir religinių dogmų. Todėl nenuostabu, kad ir mūsų dienomis Rumi sulaukia vis daugiau skaitytojų.
Praėjus šimtmečiams, poeto kūriniai deklamuojami, dainuojami, jiems kuriama muzika, jie įkvepia kurti romanus ir filmus.“
Parengta pagal vertėjo Eugenijaus Ališankos straipsnį