Meksikos gotika

1950-ųjų Meksika. Jauna, įžūli aristokratė Noemė Taboada, mėgstanti šėlti vakarėliuose, gauna savo pusseserės laišką su pagalbos šauksmu. Neseniai už anglo ištekėjusi giminaitė rašo, kad jos namų sienos turi ausis ir ji negali ištrūkti. Noemė nusprendžia išsiaiškinti situaciją ir aplankyti pusseserę, kartu su vyro šeima įsikūrusią nuošaliame Meksikos miestelyje. Jie gyvena didingame Viktorijos stiliaus dvare, kadaise mačiusiame ir geresnių laikų.

Pašėlusi Naomė, kuri rūko cigaretes, vairuoja kabrioletą ir visada žino ko nori, atvykusi į dvarą supranta, kad ši vieta gyvena praeityje. Sienos nusėtos pelėsiu, stogas aptrupėjęs, elektra veikia nestabiliai, o tarnai nekalba.

Naomė randa pusseserę, tačiau ji pakrikusiais nervais ir įbedusi žvilgsnį į sieną. Šios vyras įžūliai flirtuoja, valdingas šeimos patriarchas, regis, jaučia simpatiją viešniai, o paslaptingo namo atmosfera pradeda brautis ir į Naomės sapnus. Greitai paaiškėja, kad pabėgti iš dvaro, kuriame slepiamos šimtmečių paslaptys, nėra taip paprasta.

Bauginanti, kelianti šiurpą, paranojiška, pavojinga, įtempta, grėsminga – tokiais žodžiais šią knygą apibūdina apžvalgininkai. Romane pinasi Meksikos folkloras, religija, tradicijų ir valgių aprašymai, erotika ir kraupūs praeities atgarsiai.

Romaną „Meksikos Gotika“ leidiniai „The New Yorker“, „Vanity Fair“, „The Washington Post“, „Marie Claire“, „Mashable“, „Men’s Health“, „Book Riot“ ir kiti įvardijo geriausia metų knyga.