Luizianos kelias namo

Mano prosenelis buvo iliuzionistas ir seniai, labai seniai užtraukė patį šiurpiausią prakeiksmą.
Tik jums kol kas nebūtina žinoti to šiurpaus prakeiksmo smulkmenų.
Pakaks žinoti, kad jis egzistuoja ir kad eina iš kartos į kartą.
Ir dabar jis pakibo virš mano galvos.

Luiziana Elefantė žino, kad iš savo močiutės gali tikėtis visko. Tad nė trupučio nenustemba prižadinta vidury nakties ir išgirdusi, kad išaušo atpildo diena, taigi reikia kuo skubiau iškeliauti. Luiziana jau daugybę kartų girdėjo apie jas persekiojantį baisų prakeiksmą – nieko keisto, kad kartais reikia keltis ir bėgti.

Tačiau Luiziana labai pasiilgo savo geriausių draugių Reimės ir Beverlės, o nesibaigiantys atsisveikinimai jau seniai įkyrėjo. Mergaitė nusprendžia nepaisyti prakeiksmo ir žūtbūt grįžti namo – tačiau šis kelias bus nelengvas. Kai gyvenimas toks nenuspėjamas, kartais gali būti sunku suprasti, kur iš tiesų yra tavo namai.

Dvylikametė Luiziana gyvena kartu su močiute, kuriai nuolat kyla keisčiausių idėjų – pavyzdžiui, imti ir drauge iškeliauti vidury nakties. Tačiau šįkart viskas kitaip. Šįkart jos neketina grįžti. O Luiziana visai nenori palikti savo geriausių draugių ir ankstesnio gyvenimo, tad pasiryžta įveikti likimą ir kaip nors grįžti namo. Lietuvos skaitytojams Luiziana Elefantė jau pažįstama iš kitos Kate DiCamillo knygos „Reimė“. Autorė parašė po pasakojimą apie visas tris geriausias drauges – Reimę, Luizianą ir Beverlę.