Fariziejė

Francois Mauriaco, XX a. klasiko, Nobelio premijos laureato, pasaulis – tai „prakeikta žemė, drėkinama ugnies upių“, tai žmogaus širdis, kurioje vyksta kova tarp tamsos ir šviesos, meilės ir neapykantos, Dievo ir Šėtono.

Mauriaco herojai – nuodėmingi žmonės, slegiami aistrų naštos, besiblaškantys tarp tikėjimo ir žemiškų džiaugsmų, tačiau tik nedaugėlis gali atgailauti, tik kenčiantis gali išmokti mylėti...

Romano „Fariziejė“ herojė – „teisuolė“ Brigita jausdama pašaukimą gelbėti žūstančias sielas, negailestingai griauna kitų žmonių gyvenimus, kol laikui bėgant jai atsiveria „meilės paslaptis, meilės, kuriai ji manė tarnaujanti, nors iš tiesų jos nepažinojo“.