Pamišėlių puota

„Pamišėlių puota“ – giesmė moterų drąsai. Debiutinis Victoria Mas romanas buvo apdovanotas Renaudot des lycéens prizu. Tai gaivališkas, sodrus pasakojimas, kurio ašis – sudėtingas moterų likimas vyrų valdomame pasaulyje.

XIX amžiaus pabaiga. Garsioje psichiatrijos ligoninėje, kuriai vadovauja vienas iš Froido meistrų daktaras Šarko, vyksta keistas eksperimentas – rengiama „pamišėlių puota“. Čia pamatyti keistų pacienčių renkasi visas Paryžius. Kas tos moterys, persirengusios karnavaliniais rūbais?

Salpetrijero ligoninėje sutiksime daugybę pamišėlių, tačiau dalis gyventojų yra moterys, atstumtos savo šeimos ar vyrų, išvadintos isterikėmis bei beprotėmis ir išmestos už visuomenės ribų. Tačiau tiesa ta, kad šios moterys tiesiog nepatogios.

Jos nebekaustomos grandinėmis, kaip XVII amžiuje, tačiau daktaras Šarko vadina savo pacientes isteriškomis ir gydo hipnoze. Ligoninės gyventojos izoliuotos nuo aplinkos ir su jomis atliekami eksperimentai. Į Salpetrijerą atvažiuoji ir niekada iš jo nebeišeini.

Paryžiaus visuomenei „Pamišėlių puota“ yra laukiamiausias metų renginys, kuomet jie gali patenkinti savo smalsumą ir paspoksoti į „beprotes“, išsipuošusias tai vienai nakčiai. O pačioms pacientėms tai yra reta vilties akimirka.

Viena romano veikėjų – Eženi, protinga jauna moteris, kilusi iš pasiturinčios šeimos. Tačiau vizijas reginti mergina šią paslaptį atskleidė močiutei ir patyrė didžiausią išdavystę bei galiausiai atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje. Ji padarys viską, kad iš čia ištrūktų, bet tam reikės sąjungininkų tarp personalo, ne mažiau beprotiško nei jų prižiūrimos pacientės.