Neortodoksiška

Dvidešimt pirmas amžius. Niujorkas. Vieta ir laikas, kai visi gali tapti kuo nori, dirbti svajonių darbus, keliauti, mokytis. Tik ne Satmaro chasidų bendruomenės, kurioje užaugo autorė Deborah Feldman, moterys.

Chadisės gyvena pagal itin griežtas taisykles. Jos net per didžiausius karščius privalo dėvėti storas pėdkelnes. Negali mokytis. Draudžiama skaityti knygas. Darbų pasirinkimas itin ribotas. Tik tai, ką leidžia bendruomenė. Mėnesinių ciklą seka rabinas, nes moteris pati nepakankamai nuovoki suprasti, kas darosi su jos kūnu. Pasilikti su nepažįstamu vyru vienoje patalpoje – tabu. Vos sulaukusios tinkamo amžiaus mergaitės ištekinamos ir, būtų puiku, jei kuo greičiau sulauktų vaikų. Taip, tai ne ištrauka iš Margaret Atwood distopijos „Tarnaitės pasakojimas“, tai realus gyvenimas šiomis dienomis. Apie tai pasakoja autorė, išsilaisvinusi iš žydų ortodoksų bendruomenės.

Knyga – šokiruojanti istorija apie smalsią mergaitę, kuri išdrįso mesti iššūkį tradicijoms. Septyniolikos ištekinta už nepažįstamo vyro, po poros metų pagimdžiusi, jauna moteris suprato, kad gyventi chasidų bendruomenėje nebegali.