Ordesa

„Dvasinė būsena yra vieta – Ordesa. Taip pat ir geltona spalva.
Viskas yra geltona. Kai visi daiktai ir žmonės atrodo geltoni, vadinasi, su jais kažkas neaišku arba jie prisipildė kartėlio.
Širdgėla yra geltona, štai ką noriu pasakyti.“

„Ordesa“ – gili ir prikaustanti meilės, praradimo ir atminties istorija. Protagonistas – vidutinio amžiaus rašytojas, paniręs į netektis, silpnybes ir apmąstymus. Jo mintys vis grįžta į vaikystę, prisiminimus apie tėvus, jų mirtį, gyvenimo skaudulius. Pasakotojas šokinėja tarp praeities ir dabarties, jo tonas – nuo rimto ir niūraus iki kandaus. Autoriaus prisiminimai dažnai nuklysta į Ordesą – vietovę kalnuose, kur jis lankėsi vaikystėje.

Palaužtą vyrą persekioja tėvų mirtis bei neseniai įvykusios skyrybos. Jis kabinasi į praeities prisiminimus. Išsiskyręs su žmona Manulelis persikrausto į butą ir bando palaikyti santykius su dviem sūnumis, kurie jį apdovanoja gailesčio ir paniekos mišiniu. Paskendęs kasdienėje rutinoje mintimis vyras keliauja per savo gyvenimą, nagrinėja santykius su tėvais, o ypač tėvu.