Arti laukinės širdies

Žoana yra jauna moteris, labai linkusi į amžininkų, tokių kaip egzistencialistai Albert Camus ar Jean-Paulis Sartre, būdą. Ji apsvarsto gyvenimo prasmę, laisvę būti savimi ir žmogaus egzistavimo tikslą. Romane „Arti laukinės širdies“ nėra įprasto siužeto. Vietoj to pasakojami blyksniai iš Žoanos įvairių gyvenimo tarpsnių. Žoanos patyrimų kelionė susideda iš neapgalvotų klaidų, kurios išsibarstė tarp tamsios bedugnės ir šviesaus beribio dangaus.
Žoana keista, įdomi ir kitokia. Moteris, regis, lengvai supranta save ir savo nesuderinamumą su aplinkiniais. Ji kitus žmones ir atstumia, ir traukia. Ji trapi, protinga, kūrybiška ir uždara. Žoana nori būti savimi, nori gyventi laisvą, santuokos nesuvaržytą gyvenimą, tačiau tuo pačiu mintis apie žmogaus laisvę atrodo nuodėminga. Žoana kelia amžiną klausimą, kas ateina po laimės? Ar laimė apriboja laisvę? Žoana simbolizuoja laukinį gyvenimą ir svajonę, nes mažai žmonių taip drąsiai renkasi vienatvę.