Vaidotas Januškis
Žemė – vandens planeta
Projekto „MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą“ leidinys.
Knygoje pasakojama apie nuostabą keliančias ir daug kam nežinomas vandens savybes, jo kristalų paslaptis, naujausius vandenynų gelmių tyrimus, paslaptingąją Golfo srovę, cunamius, bangas žudikes, Bermudų trikampio paslaptis, Baikalo gelmes, Roraimą ir jos Anchelį, taip pat, kas nauja Antarktidos ir Antarkties tyrimuose.
Kas yra už mūsų suvokimo ribų, dažnai laikoma neįtikimu dalyku ar net mistika. Bet po kurio laiko paaiškėja, kad tai tiesiog pranoksta mūsų vaizduotę, naujų atradimų realybę. Tai galima pasakyti ir apie vandenį. Nors vanduo supa mus, nuolat jį vartojame, pagaliau tai didelė mūsų kūno dalis, deja, vis dar lieka mažokai pažintas ir ištirtas. Ir tik XX amžiaus pabaigoje ėmė aiškėti, kad vanduo geba priimti ir kopijuoti, kaupti ir saugoti bei perduoti informaciją. Pasirodo, jautriai reaguoja į žmogaus emocijas, žodžius ir net mintis.
Ir dar labiau daug kas nustebs sužinojęs, kad dauguma procesų mūsų planetoje valdoma iš išorės kaip tik per vandenį siunčiama informacija.
Pasaulinis vandenynas reguliuoja planetos temperatūros ir deguonies režimą daugelį milijonų metų. Atmosferoje esantis 21 % deguonies, mokslininkų skaičiavimais, kas 12 000 metų turėtų padidėti vienu procentu. Pasaulinis vandenynas nuolat atnaujina apie pusę atmosferos deguonies kiekio. Bet jei per paskutinius 48 000 metų deguonies kiekis atmosferoje būtų pasiekęs 25 %, tai daugelis medžiagų, net medžiai ir samanos, savaime užsidegtų. Sunku įsivaizduoti galimus padarinius. Taigi vandens poveikis yra neįkainojamas.