Legendos apie ilgesį

Iš visų iškilesnių išeivijos rašytojų Nelė Mazalaitė bus likusi bene vienintelė, savo kūryba dar nesugrįžusi į Lietuvą. Ji įdomi ir aktuali kaip XX a. ketvirtojo dešimtmečio prozos reprezentantė, ir kaip savitas balsas išeivijoje, ir kaip feministės krypties pradininkė. Svarbiausias akcentas N.Mazalaitės prozoje: jos moterys nėra „rūpesčių moterys“. Jos gali sau leisti svajoti, įsimylėti, o vyrai uždirba pinigus. Rašytoja kuria idealų, tobulą moters paveikslą, todėl jos novelių moterys apdovanotos visomis dorybėmis – išsilavinusios, muzikalios, patrauklios. Tokių moterų ateitis – vienatvė. Tačiau vienatvę jos renkasi pačios. Tai lyg apsauginė priemonė, tai pasirinkimas būti nepažeidžiamoms, nes nuo realybės paprasčiausiai pasislepiama.