Dvi undinės stiklinėje

Anksčiau ar vėliau visiems prireikia atokvėpio užeigos. Vietos, kuri priimtų tai, ką nešiojame savyje: žaizdas, kaltės jausmą, apgailestavimus, neviltį, skausmą, neryžtingumą, sąžinės priekaištus, netektis, baimes. Vietos, kur laikas sustoja šalia, kad mus palaikytų, nemesdamas iššūkio, nekaltindamas ir nespausdamas.

Atokioje Viduržemio jūros saloje įsikūrė paslaptingi poilsio namai, priklausantys dviem draugėms. Jų nerasite kelionių vadovuose, negalėsite užsisakyti kambario internetu ar per kelionių agentūrą. Apie „Pavargusių undinių" užeigą žmonės išgirsta vieni iš kitų, o ten patekti galima tik parašius įtikinamą laišką. Būsimus gyventojus šeimininkės renkasi pačios.

Ir štai sykį į užeigos duris pasibeldžia penki žmonės su skirtingais tikslais. Vieni bando rasti sielos ramybę ir atsikratyti vidinių demonų, kiti turi asmeninių priežasčių. Ne visi jie yra tie, kuo dedasi. O gal jie meluoja patys sau? Kas nutinka, kai įsiveržusi praeitis išmuša pagrindą iš po kojų? Nuo ko slepiasi namų šeimininkė Tamara, niekada neišvažiuojanti iš salos?