Laumžirgių namai

Keturiolikos metų mergina Miglė yra Gintarės Adomaitytės (g. 1957) apysakos protagonistė. Jos vardu ir pasakojama apie trijų seserų (viena iš jų – Miglės mama) gana liūdnus likimus ir, žinoma, apie save. Tam tikru mastu šią apysaką galima vadinti feministine. Kai mama visam laikui uždaroma į ligoninę, Miglė su savo pusbroliu Linu atsikelia gyventi prie ežero, pas tetą, buvusią provincijos mokytoją. Namus, kuriuose gyvena teta, gaubia kažkokia paslaptis, jie susiję su žūtimi, mirtimi. Vieną rytą kieme atsiranda maža mergaitė, kuri, matyt, irgi priklauso jų giminei; netoliese aptinkamas pas Miglę skubėjusio jos tėvo, kurio dukra nepažinojo ir kurį vadino Lietaus žmogumi, lavonas. Tačiau autorei svarbiau ne nusikaltimo aiškinimas, o nuotaikos, atmosferos kūrimas, žmogaus prigimtis, tarpusavio santykiai. Jaunajai protagonistei ir pasakotojai suaugusių žmonių gyvenimas ir netgi jos pačios pasaulis atrodo paslaptingas, sudėtingas, jai rūpi jį išsiaiškinti, suprasti. Apysakoje savitai susipina lyrinis pasakojimas ir detektyvinės literatūros elementai, o tai nulemia labai savitą ir įtaigų stilių.