Tėvo Stanislovo saulė

Apie Tėvą Stanislovą OFM Cap. (Algirdą Mykolą Dobrovolskį) sklando daug pasakojimų ir legendų. Tai asmenybė, kuri visada buvo vertinama nevienareikšmiškai. Pas garsųjį kunigą – kapucinų vienuolį – ieškodami pagalbos ar sielos ramybės keliavo tiek į bėdą patekę žmonės, tiek menininkai, seimo nariai ar net prezidentai. Kiekvienam kunigas turėjo gerą žodį, nuraminimą ar pamokymą. Kartais tokie susitikimai net keisdavo gyvenimus.

Devyniolika metų pas Tėvą Stanislovą Dotnuvoje ir Paberžėje besilankiusi ir dirbusi Valentina Šereikienė surinko šio nepaprasto kunigo artimos aplinkos žmonių prisiminimus, iš kurių po mažą gabalėlį dėliojamas Tėvo Stanislovo portretas: kalėjęs lageryje, bet nekaltinęs savo skriaudėjų, laužęs bažnyčios normas, bet globotas jos vadovybės, kovojęs už žmonių blaivybę ir gelbėjęs žydus. Jis tarsi nieko nedarydamas nuversdavo kalnus. O kur dar liudijimai apie išsipildžiusias pranašystes, mistiško pasveikimo atvejus ar kitokius stebuklus...