Druska jūrai

Nutylėtos ir užmirštos Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių istorijos atsiskleidžia Rutos Sepetys romane „Druska jūrai“.

Ruta Sepetys istoriniame romane „Druska jūrai“ primena daug kam net negirdėtą, daugiausiai gyvybių laivybos istorijoje pasiglemžusią katastrofą. 1945-aisiais Baltijos jūroje paskandintas vokiečių karius ir pabėgėlius gabenęs laivas „Wilhelm Gustloff“. Šią istorija rašytoja pasakoja atskleisdama iš tėvynės bėgančių, viską praradusių žmonių tragediją, jų likimus ir niekada nebeužgysiančius karo paliktus skaudulius.

1945 m. pradžia. Sovietų kariuomenė puola, o vokiečių pajėgos chaotiškai traukiasi atgal į Vokietiją. Kartu su vokiečiais nuo nevaldomo sovietų smurto bėga ir Baltijos šalių, Rytprūsių gyventojai. Pabėgėliai, praradę savo artimuosius, šeimos narius, namus, bando nusigauti į Gotenhafeno ir Pilau uostus, kur laukia evakuacijai parengti laivai. Čia tikrai nebus vietos visiems, norintiems kuo greičiau išsidanginti iš karo siaubiamų šalių, tačiau tiek likusių be vietos laivuose, tiek ir patekusių į juos tyko pavojai. Baltijos jūroje laivus skandina rusų povandeninio laivo torpedos.

Su tūkstančiais bėgančių nuo sovietų kariuomenės yra keturi jauni žmonės: lietuvė Joana, lenkė Emilija, Florianas iš Rytų Prūsijos ir vokietis jūreivis Alfredas. Jų keliai susikerta, nes visų tikslas tas pats – pakliūti į laivą „Wilhelm Gustloff“ ir išsigelbėti nuo okupantų. Keturios paslaptys, keturios istorijos ir keturi skirtingi likimai, sujungti tragiškų aplinkybių. Karas jų širdyse paliko negyjančius randus, juos nuodija ir giliai slepiamos skaudžios paslaptys.

Tuomet, kai laisvė atrodys ranka pasiekiama, ištiks tragedija. Nei tautybė, nei amžius, nei socialinė padėtis nebėra svarbi, kai žmonės kovoja dėl vienintelio tikslo – išgyventi.

R. Sepetys romane „Druska jūrai“ meistriškai sujungia tragiškas karo sulaužytų žmonių istorijas, daugiausiai gyvybių laivybos istorijoje pasiglemžusią katastrofą ir net primena pražuvusį Gintaro kambarį.