2026 m. rugpjūčio 3 d.

Liepos ELVIS naujienos

Dalinamės liepos mėnesį specialiaisiais formatais parengtų ir įsigytų kūrinių sąrašu:

Suaugusiesiems

MP3 (garso įrašas)

B. Giraud „Gyvenk greitai“. Skaito R. Aidietė.
Tai įtampos kupinas, atgalinio laiko skaičiavimo formos pasakojimas. Jame autorė permąsto dramatišką savo pačios gyvenimo įvykį – 1999-ųjų birželį įvykusią motociklo avariją, kurioje žuvo jos vyras Klodas, muzikantas, muzikos apžvalgininkas, naktinio klubo vadovas.
B. Giraud autofikcija – ne tik subtilus, universalus pasakojimas apie mylimo žmogaus netektį ir sunkų atsigavimo laiką, ne tik grožinės literatūros ir privataus gyvenimo santaka, bet ir spalvinga Roko kartos žmonių, dešimtojo dešimtmečio Prancūzijos gyvenimo mozaika – tarsi gyvenimo būdo vadovas po santykių peripetijas su draugais ir artimiausiais, po nuomojamus ir remontuojamus būstus, aistringą domėjimąsi muzika ir motociklais. https://elvislab.lt/leidiniai/18821
L. Madeleine „Saldžiai karti Paryžiaus istorija“. Skaito R. Bernotienė.
1909-ųjų pavasaris. Gijomas atvyksta į Paryžių uždarbiauti ir visiškai netikėtai susipažįsta su prabangios cukrainės savininko dukra. Ši pažintis atveria vaikinui duris į svaiginantį pasaulį, pilną saldaus kremo ir karšto šokolado, auksinės karamelės ir cukraus pudros, sausainių ir pyragaičių. Tačiau labiausiai Gijomą vilioja ne saldumynai, o žavi savininko dukra. Jaunuoliai įsimyli, bet juos skiria neperžengiama socialinių skirtumų bedugnė...
1988-aisiais Petra, žymaus akademiko anūkė, randa paslaptingą nuotrauką, įdėtą į voką su užrašu „Atleisk man“. Lyg to būtų maža, oficialus senelio biografas ketina atskleisti skandalą, į kurį jaunystėje buvo įsivėlęs profesorius. Petra tiesiog privalo kuo greičiau išsiaiškinti senelio paslaptis ir užčiaupti be galo įžūlų biografą. Su kiekvienu merginos atradimu istorija po truputį atsiskleidžia ir veda Paryžiaus link. https://elvislab.lt/leidiniai/18822
J. Allyn „47 roninai“. Skaito R. Jonaitis.
Istorija prasideda 1701 m. Tekančios Saulės šalyje, kai kilmingas žemių valdytojas ponas Asano išprovokuotas susiremia su korumpuotu šiogūno dvaro pareigūnu. Šiogūno bausmė negailestinga – jam įsakyta atlikti sepuku. Asano žemės konfiskuojamos, šeima ištremiama, o ištikimų samurajų būrys išformuojamas – jie tampa roninais arba šeimininko netekusiais klajojančiais kariais, atstumtaisiais, pasmerktais pražūčiai.
Dėdamiesi tariamai paklusnūs, 47 roninai ne vienus metus slapta rezga keršto planą ir laukia tinkamos akimirkos smogti. Roninų žygiai, kaip ir istorija apie Apvaliojo stalo riterius, tapo nepamirštamu drąsos, sumanumo ir ištikimybės pavyzdžiu, tais laikais, kai samurajai buvo tikri didvyriai, o garbė ir orumas – vertybės, už kurias paaukojama gyvybė. https://elvislab.lt/leidiniai/18819
J. Caplin „Vila Amalfyje“. Skaito J. Karazijaitė.
Gavusi netikėtus DNR testo rezultatus, Lija Baterst priima impulsyvų sprendimą – vienai vasarai iškeisti Londoną į Amalfio pakrantę ir susipažinti su tikruoju tėvu. Tėvu, apie kurį tiek metų nieko nežinojo!
Ernesto Salvatorės šeima pasiruošusi svetingai ją priimti ir padėti pamilti itališkas šaknis. Vienintelis trukdis – tėvo verslo vadybininkas Rafaelis Naitas, kuris nė už ką netiki Lijos atvykimo motyvais. Lijos laukia trys neužmirštami mėnesiai, kurie ją privers atsakyti sau į daugybę nepatogių klausimų ir atskleis, kodėl namuose niekada nesijautė iki galo sava. https://elvislab.lt/leidiniai/18818
„Saulėtos vizijos“ (sud. S. Budrytė). Skaito J. Tamulis.
Lietuvos rašytojų (J. Degutytės, S. Nėries, E. Mieželaičio, J. Vaičiūnaitės ir kt.) eilėraščiai apie M. K. Čiurlionį. https://elvislab.lt/leidiniai/18810
L. Vėželienė-Dirmotė „Kaip tinkamai naudotis savo protu“. Skaito K. J. Strička.
Gyvename informacijos pertekliaus ir abejotino jos patikimumo laikais. Ir vis sunkiau nusistatyti aiškius orientyrus, priimti teisingus sprendimus, išvengti manipuliacijų spąstų ir išlaikyti savo mąstymą aiškų ir atvirą. Todėl kritinio mąstymo įgūdžiai tampa gyvybiškai svarbūs visose gyvenimo srityse.
Šioje praktinėje pažintinėje ir terapinėje knygoje autorė pristato pagrindinius kritinio mąstymo elementus bei jo ugdymo įrankius ir pateikia net 80 konkrečių užduočių, kurios padės išjudinti mūsų smalsumą ir sąmoningumą, ugdys įžvalgumą ir kūrybiškumą, augins mąstymo laisvę ir empatiją, atvirumą realybei ir kitiems žmonėms. https://elvislab.lt/leidiniai/18812
V. A. Pranckietis „Baikalo žvejys“. Skaito V. Poškutė.
Tai buvusio tremtinio, ilgamečiio Jonavos klebono, monsinjoro Vinco Algirdo Pranckiečio atsiminimų knyga. https://elvislab.lt/leidiniai/18808
E. Tode „Paribio valstybė“. „Rojus“. Skaito P. Šironas.
Knygą sudaro du žymaus estų rašytojo Tõnu Õnnepalu romanai. Pirmasis – „Paribio
valstybė“ – buvo išleistas Emilio Tode slapyvardžiu ir 1994 m. pelnė autoriui pirmąją Baltijos Asamblėjos literatūros premiją. Romanas yra vienas iš labiausiai verčiamų estų literatūros kūrinių, jau išėjęs daugiau nei penkiolikoje šalių. Jo pavadinimas simbolizuoja dvasinę būseną veikėjo, stovinčio ties riba – seno ir naujo (naujo amžiaus, naujos epochos Estijoje ir visoje Europoje), gėrio ir blogio, meilės ir neapykantos; ties riba realaus ir magiško, poeto vaizduotės kuriamo pasaulio.
Antrasis romanas „Rojus“, išleistas 2009 m., – tai autobiografinis pasakojimas apie gyvenimą Hyjumos saloje esančiame Kalestės kaime, Viršukalnės sodyboje, rašytojui buvusioje namais dvylika metų. Visas tas civilizacijos menkai paliestas pasaulis, atsiveriantis įdėmiam, mylinčiam žvilgsniui, pavadintas metaforiniu toponimu Rojus. https://elvislab.lt/leidiniai/18807
H. Bonam-Young „Pavojingai artimi“. Skaito A. Kuskienė.
Kloja buvo priversta anksti suaugti ir, vos atsistojo ant savo kojų, gyvenimas jai tėškė naują iššūkį: kūdikį tiesiai į rankas. Jos naujagimei sesutei reikia globos, tačiau Kloja – tik statistinis skaičius sistemos akyse. Norėdama išsaugoti tai, kas liko iš jos šeimos, mergina priversta sutikti su beprotiška sąlyga: dalytis stogu su visiškai svetimu vaikinu Karenu.
Karenas – toks pat likimo mėtytas ir vėtytas nepažįstamasis, siekiantis globoti savo brolį. Jo ir Klojos sandoris griežtas ir paprastas: jokių jausmų, jokios pagalbos, tik bendras tikslas. Jie gyvens kartu tik tiek, kiek būtina, ir laikysis sutartų taisyklių. Tačiau kai naktinis kūdikio klyksmas tampa bendra kasdienybe, o tylūs vakarai virtuvėje – vieninteliu prieglobsčiu, nubrėžtos ribos pradeda tirpti. https://elvislab.lt/leidiniai/18805
„Argentina vs Čilė“ (Sud. G. Ambrazaitė, S. Bernotas). Skaito V. Kubilius.
Vilniuje pirmą kartą susitinka poezijos grandai iš Lotynų Amerikos! Gretos Ambrazaitės treniruojami argentiniečiai žada aistringą mačą, o Simono Bernoto narsieji čiliečiai – kovą iki paskutinės sekundės. Kai į futbolo aikštę išbėga tokios XX a. superžvaigždės kaip Gabriela Mistral, Jorge Luisas Borgesas, Julio Cortázaras, Pablo Neruda, Alejandra Pizarnik, Roberto Bolaño – lauk nepamirštamo reginio. https://elvislab.lt/leidiniai/18804
Ch. Taylor „Autentiškumo etika“. Skaito K. J. Strička.
Vertėjas A. Jokubaitis: „Amerikoje dominuojantį liberalizmą Tayloras kritikuoja ypač už du dalykus: už tai, kad jis neįvertina kultūrinių veiksnių svarbos ir už tai, kad jis nesugeba suprasti kultūrinio išlikimo politikos. Abu šitie dalykai labai gerai pažįstami mūsų regione.“ https://elvislab.lt/leidiniai/18799
V. M. Knabikaitė „Alyvuogių žalia“. Skaito G. Pupkevičienė.
Romano „Alyvuogių žalia“ veiksmas vyksta XX a. 7-8 deš. Kuboje, Bolivijoje ir Čilėje. Vienaip savo šalies gerovę supranta komunistai, kitaip – jų priešininkai. Šis skirtingų socialinių idėjų susidūrimas lemia tragiškus veikėjų likimus. Knygoje vaizduojamas žmogaus prigimties dvilypumas – gebėjimas romantiškai mylėti ir kartu begalinis žiaurumas, skatinamas keršto troškimo ir valdžios siekio.
Alyvuogių žalia – tai Kastro revoliucijos laikų uniformos spalvų simbolis. https://elvislab.lt/leidiniai/18797
M. J. de Carvalho „Tuščios spintos“. Skaito S. Pūkienė.
XX a. vidurys, Lisabona. Dora Ruzariju, dar nė nesulaukusi keturiasdešimtmečio, tampa našle ir visa širdimi pasineria į gedulą. Naivoka, pasyvi moteris, dukters vadinama „žmogumi be amžiaus ir be vilties“, dienas leidžia penima kitų malone ir gailesčiu. Tačiau dešimt metų šventai saugojusi mirusio vyro atminimą, vieną dieną Dora sužino baisią paslaptį, kuri paradoksaliai pakreipia jos likimą. https://elvislab.lt/leidiniai/18796
M. Wicha „Daiktai, kurių neišmečiau“. Skaito J. Damaševičius.
Kas lieka artimam žmogui mirus? Daiktai, prisiminimai, sakinių nuotrupos? Dar knygos. Dėliodamas tai, ko neišmetė, pasakotojas leidžiasi į atminties saugyklas. Atkuria motinos būdą – stiprios moters, žydės, pilietės, kuri komunistinėje, o vėliau kapitalistinėje santvarkoje gebėjo tvarkytis pagal savo taisykles. Nesileido manipuliuojama, buvo jautri žodžiui, sunkoko būdo, drąsi.
Ši knyga nesentimentali, – motina to nepakęstų, – užtat joje esama švelnumo ir ironijos, pašaipumo ir bandymo perprasti artimiausio žmogaus likimą. Kartu ji liudija priklausomybę literatūrai, per ją pasakojama ne tik šeimos, bet ir šiuolaikinės Lenkijos istorija. https://elvislab.lt/leidiniai/18795
S. Pálsdóttir „Siuvinėtoja“. Skaito V. Šumilovaitė-Tertelienė.
XX a. pradžia, Reikjavikas. Jaunoji Sigurlina, ekscentriško kolekcionieriaus dukra,
ieną dieną pradingsta iš namų kartu su vertinga tėvo kolekcijos relikvija. Po neįtikėtinų įvykių istorinis artefaktas pristatomas Niujorko Metropolitano muziejuje, tuo pat metu Islandijos pareigūnai pradeda tyrimą dėl vagystės.
Tai istorija apie jaunos moters kelionę į vidinę laisvę ir tapsmą savimi. Įtraukdama į nuotykingą pasakojimą autorė nagrinėja, kaip formavosi mums artimų islandų kultūrinė tapatybė. https://elvislab.lt/leidiniai/18794
M. Balakauskas „Ferrum“. Skaito K. J. Strička.
Rašytojas, vertėjas Vidas Morkūnas: „Trečiojoje poezijos knygoje Mantas Balakauskas dirba su geležimi, tačiau beatodairiškų smūgių į priekalą čia nėra. Autorius – veikiau poetinių žybsnių, miniatiūrinių įžvalgų, melancholijos juvelyras, gamtos impresijas subtiliai inkrustuojantis vos juntama įtampa, o išorinio pasaulio nejauką – kultūrinėmis aliuzijomis. Mąsli, bet kartu ir savotiškai negailestinga knyga.“ https://elvislab.lt/leidiniai/18790
E. DeLozier „Eleonora Avinjonietė“. Skaito Z. Grigienė
Eleonora (Elėja) Blanšė – jauna pribuvėja ir žolininkė, apdovanota išskirtiniais gabumais. Mirus motinai, ji žino viena: pavojingiausia, ką moteris gali padaryti, – tai išsiskirti iš minios. Atsitiktinai sutikusi Gigo de Šoljaką – paslaptingą popiežiaus Klemenso asmeninį gydytoją – ir jo globojama, Elėja dar labiau ištobulina gydymo meną, liaudies mediciną derindama su anatomijos, astrologijos ir chirurgijos žiniomis.
Tačiau vos tik mergina ima tvirtai jaustis savo naujajame kelyje, ją pasiekia dvi sukrečiančios naujienos: į Europą atėjo maras, Juodoji mirtis, o negarbėje atsidūrusi karalienė Joana atvyksta į Avinjoną stoti prieš teismą už vyro nužudymą. Ji laukiasi ir jai skubiai reikalinga pribuvėja. https://elvislab.lt/leidiniai/18788
H. Fields „Tobulos aukos“. Skaito R. Pranckūnas.
Apsvaigintas narkotikais ir pagrobtas, Bartas Kempbelas supranta esąs toli nuo gimtojo Edinburgo, uždarytas krovininiame konteineryje. Tačiau kol kas Bartas nežino, kad vyksta į Prancūziją, kur siaubingas jo likimas jau nulemtas...
Detektyvė vyresnioji inspektorė Ava Terner ir detektyvas inspektorius Lukas Kalanakas dirba su atskiromis bylomis, kurių tyrimo kryptys susikerta paaiškėjus, jog į Prancūziją gabenami vyrai bei moterys iškeičiami į moteris, atvežtas parduoti į Škotiją. https://elvislab.lt/leidiniai/18785
R. L. Killmore „Cinamono Krioklių paslaptis“. Diktorius B. B. Tauterytė.
Po gėdingo išsiskyrimo didmiestyje Nija grįžta į savo mieguistą gimtąjį miestelį – Cinamono Krioklius, kur, rodos, galės ramiai pagedėti dėl sujaukto savo gyvenimo. Tačiau atvykus miestelis ruošiasi kasmetei Rudens šventei. Į ją žmonės suplūsta iš visų kampelių – kad ragautų rudeniškus desertus ir gėrimus, skaptuotų moliūgus ir pamatytų, kas šiemet bus karūnuoti Cinamono karaliumi ir karaliene. Bet, likus vos kelioms dienoms iki šventės pradžios, vietinėje užkandinėje randamas lavonas, o šalia – raštelis: „Kuris kitas?“. Ar pavyks išnarplioti bylą, kol žudikas smogs dar kartą? https://elvislab.lt/leidiniai/18779
T. Snyder „Apie laisvę“. Skaito A. Stulpinas.
Amerikiečių intelektualo, istoriko Timothy Snyderio knyga analizuoja tikrosios laisvės supratimo nyksmą ir iš to kylančias krizes. Remdamasis filosofų, politinių disidentų mintimis ir asmenine patirtimi Ukrainoje, kurią po Rusijos invazijos nuolat visokeriopai remia, Snyderis kalba apie mąstysenos įpročius ir pilietinius veiksmus, pateikia viltingą politinės kultūros viziją, grįstą gausa, solidarumu ir žmogiškuoju orumu. https://elvislab.lt/leidiniai/18777
T. Žvirinskis „Zombis Lozorius“. Skaito A. Stulpinas.
„Zombis Lozorius“. Suintrigavo pavadinimas? Neabejotinai suintriguos ir novelės bei noveletės. Rašytojas dažnai renkasi kalbėti „paprastai“ – kasdiene šnekamąja kalba, nevengia slengo, užsienio kalbomis pavartotų posakių. Kodėl? Greičiausiai todėl, kad po darbo dienos paėmęs į rankas knygą žmogus pasijustų kasdienės kalbos aplinkoje, o ne „steriliuose“, kalbininkų išvalytuose kalbos vandenyse. Kitas dalykas, kodėl verta skaityti šiuos kūrinius, – realybės ir fantazijos pasaulių supynimas į vienį taip, kad jokio ribos peržengimo nepajunti – tiesiog, rodos, fiziškai atsiduri kažkur kitur, o kada tai nutinka – neaišku. https://elvislab.lt/leidiniai/18776
E. Coccia „Namų filosofija“. Skaito A. Stulpinas.
Knyga – autobiografiškas ir giliai skrodžiantis tekstas, atgręžiantis mūsų žvilgsnį į intymiausią filosofinės minties plotmę: (be)namystę kaip autentiškiausio santykio su Kitu ir savimi patirtį. Namai, pasak filosofo, yra ne tik architektūrinis, materialus, bet ir psichinis artefaktas, tapatybės išskleisties vieta; analogiškai laimė yra ne duotybė, o sąmoningas ir apmąstomas konstruktas, kurį, panašiai kaip ir namus, privalome kurti ir jaukintis per daiktus bei santykį su kitais – namai yra moralinė tikrovė ir nesibaigianti meilės pastanga. https://elvislab.lt/leidiniai/18775
W. Benjamin „Nušvitimai“. Skaito A. Stulpinas.
Tai intelektuali, filosofiška ir kultūriškai turtinga knyga apie vieną svarbiausių XX amžiaus mąstytojų – vokiečių filosofą, literatūros kritiką ir eseistą Walter Benjamin.
Walterio Benjamino vardas dažnai siejamas su Frankfurto mokykla, tačiau jo mintys gerokai peržengia vienos filosofinės krypties ribas. Knygoje atsiskleidžia jo požiūris į meną, politiką, istoriją, modernų miestą ir žmogaus patirtį sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Tai ne tik pažintis su išskirtiniu intelektualu, bet ir bandymas suprasti XX amžiaus Europos kultūros, istorijos bei egzistencinių krizių foną. https://elvislab.lt/leidiniai/18774
V. Rožėnas „Katastrofa“. Skaito A. Stulpinas.
Jie jau pakeliui į Žemę. O ko jiems čia reikia? Didžiausią susitikimą žmonijos istorijoje temdo nežinomybė. Psichologinių knygų autorė pakviečiama sukurti įkvepiančią žinutę ateiviams. Jei šie nusiteikę draugiškai – pasveikinti. Jei nusiteikę karingai – perkalbėti. Žinutės autorei į pagalbą peršasi kariškiai, Holivudo prodiuseriai ir net prezidentai. Svarbu įrodyti, kad žmonija gera. Bet kuo ilgiau ji dirba, tuo panašiau... kad gal ir nelabai? https://elvislab.lt/leidiniai/18773
S. Bernotaitė „Pojūčių rašymas“. Skaito G. Simonaitytė.
Knygoje „Pojūčių rašymas“ nerasime talpaus termino „kūrybiškasis rašymas“, jo sąmoningai vengta, nes kreipiamasi į kitos kategorijos rašytoją: jau pažengusį ir turintį ambiciją kurti literatūrą. Pradedantysis šioje knygoje ras vertingų sau dalykų, bet matys ir rimtą metodikos perspektyvą. Kai kurie pagrindai čia irgi išdėstomi – tie laisvojo rašymo elementai, kurie sudaro kūrybos pagrindą. Tačiau susitelkiama ne į pradmenis, o į kūrybos strategijas, kurios gali nuvesti prie vertingos literatūros atsiradimo. https://elvislab.lt/leidiniai/18772
M. van der Lugt „Sukurti gyvybę“. Skaito A. Stulpinas.
Tai ambicingas, skirtingus žiūros kampus apimantis žvilgsnis į vieną esminių egzistencinių klausimų: ką – moraliniu, filosofiniu, etiniu ir emociniu požiūriais – reiškia turėti vaikų. Knygos autorė Mara van der Lugt dėsto filosofiją Šv. Andriejaus universitete, Škotijoje, o jos tyrinėjimų laukas koncentruotas į moderniąją intelektualinę istoriją ir šiuolaikinėje filosofijoje aktualias ekologinės ir gyvūnų etikos bei klimato kaitos temas. https://elvislab.lt/leidiniai/18771
S. Balle „Apie tūrio apskaičiavimą“. Kn. 2. Skaito G. Simonaitytė.
Antroji knyga traukia gilyn į laiko labirintą ir naujos realybės erdves, kur pojūčiai paaštrėja, objektai atgyja – tarsi pasaulis šnabždėtų mums nauja kalba. Tačiau, nors viskas veriasi naujai, Taros gyvenimas byra, ji pradeda manyti esanti praeities reliktas, kažkieno likučiai, kaip toji romėniška moneta, kurią vis nešiojasi kišenėje. Beviltiškai ieškodama būdų, kaip atgauti save laike, Tara traukiniu keliauja į šiaurę ieškoti žiemos, tačiau netrukus pasuka į pietus, kad patirtų pavasarį.
„Apie tūrio apskaičiavimą, antroji knyga“ – tai judėjimas per Europos šalis, metų laikus ir kalbas, tai nuostabus kelionės dienoraštis, o kartu ir meilės laiškas cikliškam laikui. https://elvislab.lt/leidiniai/18768
S. Balle „Apie tūrio apskaičiavimą“. Kn. 3. Skaito G. Simonaitytė.
Tara Selter įstrigusi lapkričio aštuonioliktoje – dienoje, kuri kartojasi be galo. Išbandė visa, kad ištrūktų: keliavo į šiaurę ieškoti žiemos, į pietus – vasaros; ieškojo kelio atgal į įprastą laiko tėkmę. Veltui. Tačiau jos tūkstantis šimtas keturiasdešimt trečiąją lapkričio aštuonioliktą kai kas pasikeičia: vyras vilki kitokius marškinius. Henris D. taip pat prisimena.
Poezijos ir filosofinių refleksijų dialogą tęsianti „Apie tūrio apskaičiavimą, trečioji knyga“ kviečia svarstyti, kiek ir kaip vienas žmogus yra atsakingas už šio pasaulio išsaugojimą. Tai paprastai nepaprasta istorija apie draugystę ir laiko gelmę. https://elvislab.lt/leidiniai/18770
K. Jaspers „Kaltės klausimas“. Skaito A. Stulpinas.
Autorius knygoje drąsiai imasi vienos sudėtingiausių temų – žmogaus ir visuomenės atsakomybės ribų. Remdamasis Vokietijos patirtimi po Antrojo pasaulinio karo, jis išskiria moralinę, politinę, kriminalinę ir metafizinę kaltę, parodydamas, kad kaltė nėra vien teisinė kategorija, bet ir egzistencinis santykis su savimi ir kitais. Autorius siūlo ne tik vertinti istoriją, bet ir permąstyti savo pačių atsakomybę pasaulyje, kuriame sprendimai niekada nebūna neutralūs. https://elvislab.lt/leidiniai/18769
K. Czyżewski „Mažasis pasaulio centras“. Skaito A. Stulpinas.
Kad rastųsi mažasis pasaulio centras, negana administraciniame žemėlapyje aptikti apleistą ir pamirštą pasienį. Jei nebus žmogaus, turinčio idėjų ir žinančio, kaip jas įgyvendinti, nieko neatsiras.
E. Aleksandravičius: „Viešojo intelektualo įsipareigojimas, Czyżewskio supratimu, yra įrodinėti, jog idėjų praktika įmanoma, jog galima savo pavyzdžiu skleisti tikėjimą nepraktiško, bet paveikaus gyvenimo kuo toliau nuo didžiojo Centro grožiu. Su viena absoliučia sąlyga, kad Centras perkeliamas į patį idėjomis tikinčio individo vidų, o perkėlimo kaina – nuolatinis įsipareigojimas ir atsakomybė už viską, kas darosi mūsų pasaulyje.“ https://elvislab.lt/leidiniai/18767
B. Žakelj „Baltą skalbk 90 °C“. Skaito J. Karazijaitė.
Romane autorė atskleidžia visa tai, ko nenorime matyti, kol nesusiduriame patys, pasakoja savita, autentiška, įtraukiančia maniera: kūrinys grindžiamas autobiografiniais faktais. Pasakotojos gyvenimas skyla į dvi dalis – iki ir po motinos mirties; gyvenimas „iki“ – saulėta, nuostabi vaikystė, kai vasarą važiuojama prie jūros, iškylaujama, susiburiama kartu švęsti švenčių, „po“ – skaudžiai išgyvenama netektis, vienatvė, asmeninis susigrūmimas su rimta liga. https://elvislab.lt/leidiniai/18764
A. Miller „Kūno maištas“. Skaito E. Šepetytė.
Ketvirtasis Dievo įsakymas reikalauja gerbti ir mylėti tėvus. Jei suprastume, kad tai slaptas grasinimas – gyventume ilgai. Šis įsakymas turėtų galioti visiems. Tas, kas nori jo laikytis, net jei tėvai juo nesirūpino, su juo žiauriai elgėsi ir jį išnaudojo, turės išstumti tikrąsias emocijas.
Tačiau kūnas dažnai maištauja prieš tokį sielos luošinimą ir neįveiktas vaikystės traumas ir sunkiai suserga. Savo tiesas autorė pagrindžia remdamasi žymių kūrėjų, tokių kaip V. Woolf, F. Dostojevskio, F. Schillerio, M. Prousto, J. Joyce’o kūriniais ir biografijomis, susiedama skausmingas rašytojų vaikystės patirtis su tolesniame gyvenime juos kankinusiomis problemomis: depresija, anoreksija, vėžiu ar net beprotybe. https://elvislab.lt/leidiniai/18754
P. Roth „Portnojaus skundas“. Skaito R. Simanavičius.
Prieš beveik pusšimtį metų išleistas „Portnojaus skundas“ taip ir liko pats skandalingiausias amerikiečių rašytojo Philipo Rotho – Nacionalinės knygų, Nacionalinės kritikų, Pulitzerio, Bukerio ir beveik Nobelio premijos laureato – romanas.
Pagrindinis knygos (anti)herojus – religingoje žydų šeimoje užaugęs jaunas, gražus ir respektabilus Niudžersio žmogaus teisių komisijos darbuotojas – iš tikrųjų yra dėl sekso pamišęs ir nuolatinio kaltės jausmo kamuojamas neurotikas. Jam labai patinka šiksos, t. y. ne žydų tautybės merginos, tačiau mylėtis su jomis žydui negalima! Iš čia ir kyla visos neurozės, atvedusios nelaimėlį ant psichoanalitiko kušetės ir privertusios prapliupti pajuokos, ironijos ir sarkazmo kupinu srautu.
Šis romanas – tai ir dramatiška psichologinė tradicijų suvaržyto žmogaus tragedija, ir be galo šmaikšti Amerikos žydų gyvenimo parodija. Puikiai tinka ir bendresnis apibrėžimas: „Portnojaus skundas“ – tai ironiškas perspėjimas bet kuriai žmonių bendruomenei, statančiai akliną atskirties sieną tarp „savų“ ir „svetimų“. https://elvislab.lt/leidiniai/18752
D. Grann „Gėlių mėnulio žudikai“. Skaito P. Šironas.
XX amžiaus 3-ajame dešimtmetyje turtingiausia tauta vienam gyventojui pasaulyje tapo Oklahomoje gyvenanti oseidžų gentis. Kai jų žemėje buvo rasta naftos, oseidžai ėmė važinėtis automobiliais su šoferiais, statytis rūmus ir siųsti vaikus mokytis į Europą.
Paskui oseidžai ėmė mirti vienas po kito. Mirčių skaičiui augant, bylos ėmėsi naujai įkurtas FTB, o jo jaunasis direktorius J. Edgaras Hooveris paprašė buvusio Teksaso reindžerio Tomo White’o pamėginti atskleisti šią paslaptį, kuri tapo vienu šiurpiausių sąmokslų Amerikos istorijoje. https://elvislab.lt/leidiniai/18750
T. Iota „Jis nesupranta, ji nepaaiškina“. Skaito A. Stulpinas.
Japonų autorius Tatsunari Iota taikliai ir su subtiliu humoru tyrinėja kasdienius vyrų ir moterų nesusikalbėjimus – nuo smulkių buities kivirčų iki skaudžių tylos periodų, pamažu ardančių santykius. Kodėl vyrams taip sunku „išgirsti tarp eilučių“, o moterims – pasakyti tiesiai šviesiai? Kodėl abi pusės nuoširdžiai jaučiasi neišklausytos, nors, regis, deda visas pastangas susikalbėti?
Šioje knygoje neieškoma atsakymo, kas kaltas, o siekiama padėti geriau vienam kitą suprasti. Autorius remiasi psichologinėmis įžvalgomis, kultūriniais skirtumais ir gyvenimiškomis situacijomis, parodydamas, kad dauguma konfliktų kyla ne iš blogos valios, o dėl skirtingų komunikacijos būdų. https://elvislab.lt/leidiniai/18749
J. Nesbø „Nakties namai“. Skaito M. Dirginčius.
Po tragiškos tėvų žūties namų gaisre keturiolikmetis Ričardas Elovedas išsiunčiamas gyventi pas tetą ir dėdę į atokų Balantaino miestelį. Kai dingsta jo klasės draugas Tomas, visi įtaria, kad kaltas būtent jis – naujai atvykęs, piktas paauglys. Niekas netiki Ričardo pasakojimu, kad taksofono būdelėje Tomą įsiurbė telefono ragelis... Niekas, išskyrus bendramintę Kareną, skatinančią Ričardą ieškoti užuominų, atvedančių iki apleisto namo Veidrodžio miške. Kai dingsta dar vienas klasės draugas, Ričardas privalo rasti būdą, kaip įrodyti savo nekaltumą ir išsaugoti sveiką protą. https://elvislab.lt/leidiniai/18747
A. Huang „Suktas pyktis“. Skaito R. Jankauskytė, V. Baumila.
Pastarosios savaitės Džulsei Ambrouz buvo tikras iššūkis: bevaisės būsto paieškos, prastai pasibaigę pasimatymai ir artėjantys egzaminai, kuriems pasiruošti vis neužtenka laiko... Ir dar, lyg tyčia, kad ir kur ji pasisuktų, po akimis nuolat painiojasi siaubingas pasipūtėlis, ir geriausios draugės Evos brolis, – Džošas Čenas. Tačiau Džulsė nebūtų Džulsė: nei laikini trukdžiai, nei pašaipus savimyla gražuoliukas nesugadins jai nuotaikos ir nesutrukdys siekti išsvajoto teisininkės darbo prestižinėje advokatų kontoroje.
Žavus, savimi pasitikintis Džošas Čenas labai aiškiai žino savo prioritetus: gydytojo rezidento darbas, neįpareigojantys pokalbiai su merginomis baruose ir jokios, absoliučiai jokios Džulsės Ambrouz bent keleto metrų spinduliu. Bet, kad ir kiek vengtų tos nervus gadinančios vėjavaikės, ji vis atsiranda šalia. Džošas nė neketina švaistyti energijos bendraudamas su ja civilizuotai – Džulse reikėjo atsikratyti prieš septynerius metus, kai tik pradėjo megztis jųdviejų su Eva draugystė. Tik, paties Džošo nuostabai, Džulsė vis dažniau ir vis atkakliau ima skverbtis į jo mintis... https://elvislab.lt/leidiniai/18746
C. Hoover „Sužeista moteris“. Skaito R. Jankauskytė.
Anksčiau kiekvienas Petros Rouz žodis uždegdavo skaitytojų širdis. Tačiau užteko vos vienos nesėkmingos knygos ekranizacijos ir internetą užliejo siaubingų kaltinimų bei menkinimų banga. Susigūžusi nuo nepelnytos kritikos, jau daugiau nei metai Petra negali parašyti nė puslapio, o mintis graužia ne tik iki beprotybės suaštrėjusi savikritika, bet ir pradelstas naujo rankraščio terminas. Tad Petra dviem savaitėm užsidaro atokiame namelyje prie ežero, tikėdamasi susigrąžinti bent krislelį rašymo polėkio.
Vieną ankstyvą rytą ant Petros nuomojamo namelio slenksčio pasirodo detektyvas Natanielis Seintas. Įspūdingo stoto, šiurpuliukus keliančio balso pareigūnas atrodo lyg nužengęs tiesiai iš jos romano... Petrai staiga grįžta noras rašyti. Sakinys veja sakinį, tačiau ji ima trokšti kažko daugiau, kažko tikresnio, ką galėtų perkelti į romano puslapius. https://elvislab.lt/leidiniai/18745
K. Strielkūnas „Mieste nebetiki velniais“. Skaito L. Vytas.
Baltų mitologijos velnio figūra paremtas kaimelio detektyvas, kuriame susipina trys laiko plotmės: prieš septynerius metus Kalniškio kaimelyje įvykusi jaunuolio savižudybė, dabartyje siuntinėjami maniakiški laiškai, pasirašyti paties velnio, bei nepaaiškinamos mirtys ir kraupi partizaninio karo Kalniškio apylinkėse istorija. Sykiu tai ir nuo nelaimingų santykių į kaimą pabėgusio vilniečio Roko Kėsaus, kurio galvoje kalbasi skirtingų pažiūrų gyvūnai Antis ir Vilkas, savęs pažinimo kelionė. Galiausiai – kiek komiška diskusija apie miesto ir kaimo, praeities ir dabarties, dievo ir velnio santykį. https://elvislab.lt/leidiniai/18744
D. Dargis „Fento karalienė. Skaito A. Stulpinas.
Dokumentiniame trileryje pasakojama, kaip Kaune beveik prieš 50 metų pradėtas gaminti pats pavojingiausias pasaulyje narkotikas – fentanilis, kuriam JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė tiesioginį karą. Anot jo, JAV dešimtis metų skęsta narkomafijos pinklėse, žūsta žmonės, byra šeimos. Vieno baisiausių naujos kartos narkotikų – fentanilio – aukomis tampa ne tik varganų kvartalų gyventojai, bet ir turtingiausios Holivudo žvaigždės.
Fentas – šiuo metu pats stipriausias pasaulyje sintetinis narkotikas – gali būti net 100 kartų stipresnis už morfiną. Jo ištakos – ne bet kur, o Lietuvoje, Kaune… https://elvislab.lt/leidiniai/18741
J. Gomez-Jurado „Juodoji vilkė“. Kn. 2. Skaito R. Simanavičius.
Nužudyto rusų kilmės verslininko ir dingusios jo žmonos byloje visi įkalčiai iškalbingai rodo į Ispanijos kurorte klestinčią rusų mafiją. Siekiant išpainioti pavojingus mafijos tinklus, Antonijai ir Jonui prireiks imtis kraštutinių priemonių. Tik viskas susiraizgę dar sudėtingiau nei atrodė.
Kvapą gniaužianti prabanga, žmogžudystės, narkotikai, prekyba žmonėmis, korumpuoti pareigūnai ir paslaptinga, nenugalima Juodoji vilkė. Staiga viskas pasikeičia: laimėti tampa nebesvarbu, svarbu – išlikti. https://elvislab.lt/leidiniai/18738
D. Steel „Gyvenimo dovana“. Skaito D. Žekonytė.
Jaukias Vaitekerių šeimos Kalėdas aptemdo netikėta dukrelės Anės netektis. Šeimos idilė pradeda byrėti. Sesutės ilgesys palaužia ir Tomį – pavyzdingą mokinį, mokyklos ledo ritulio žvaigždę. Neišmanydamas, kaip pabėgti nuo sielvarto ir vienatvės, jis ima ristis žemyn, tampa viskam abejingas. Tačiau vieną liepos dieną iš autobuso, važiuojančio į Čikagą, šiame miestelyje išlipa jaunutė kūdikio besilaukianti mergina. Ji neketina čia apsistoti. Bet užkandžiaujant vietiniame restoranėlyje akis užkliūna už skelbimo, siūlančio padavėjos darbą. Maribeta nusprendžia pasilikti. Netrukus susipažįsta su Tomiu, ir jaunuoliai įsimyli vienas kitą. https://elvislab.lt/leidiniai/18737
D. Northover „Kvėpuok“. Skaito J. Karazijaitė.
Pirmoji psichologinio romano, paremto autorės Daivos Northover asmenine patirtimi, dalis. Tai istorija apie moterį, kurios gyvenimą sudaužo neišsipildžiusi meilė ir vienas lemtingas sprendimas. Tai atvira kelionė per smurtą, skurdą, vienatvę, priklausomybes ir kaltę – visa, ką ji turi įveikti, kad apsaugotų savo vaikus ir išliktų pati.
Romane pulsuoja meilė tėviškei – jos širdies šventovei – ir jausmas vyrui, kuris tapo šviesa tamsiausiame jos gyvenimo taške. https://elvislab.lt/leidiniai/18733
„Amžių man neužtektų su tavim būt kartu“ (Sud. J. Jasaitis). Skaito V. Kubilius.
Daugiau nei dvidešimties knygų sudarytojas Julius Jasaitis vėl pradžiugina skaitytojus brandžia knyga – ukrainiečių meilės lyrikos rinktine.
Meilės tema visada yra amžina ir aktuali. Meilės lyrikos knygų sudarytojas J. Jasaitis yra taikliai pastebėjęs, kad kiekvienas žmogus yra mylįs ar bent sykį mylėjęs. https://elvislab.lt/leidiniai/18732
K. Richter „Fragmentacija Vidurio Rytų Europoje“. Skaito A. Čaikauskas.
Knygoje aprašoma sudėtinga geopolitinė XX a. pradžios padėtis, kai Pirmojo pasaulinio karo ir pokario sąlygomis, žlungant imperijoms ir keičiantis galios pusiausvyrai, atsirado galimybė kurtis naujoms valstybėms, tarp jų – ir Lietuvai. Pirmasis pasaulinis karas iš esmės pakeitė Europos politines sienas, ir ši transformacija niekur nebuvo tokia didelė kaip Vidurio Rytų Europoje. Naujos sienos supriešino šimtmečius gyvavusius komercinių, kultūrinių ir socialinių mainų tinklus.
Remdamasis Lenkijos ir Baltijos šalių pavyzdžiu, autorius atskleidžia tarpukario Vidurio Rytų Europos valstybių, jų politikos, ekonominės raidos ir konfliktų ištakas iki Pirmojo pasaulinio karo, parodo, kaip šios valstybės išmoko pasinaudoti imperijų teritorinio susiskaldymo sukelta dinamika ir taip visiems laikams pakeitė mūsų supratimą apie šiuolaikinių valstybių galimybes. https://elvislab.lt/leidiniai/18731
„Skaitinių valandėlė. Ištraukos iš Jūratės Sučylaitės knygos „Gelmių šviesa“ (Sud. J. Vileikienė). Skaito J. Vileikienė.
Gydytojos psichiatrės, žurnalistės, rašytojos esė iš knygos „Gelmių šviesa“. https://elvislab.lt/leidiniai/18729
E. Mažeikis „Debesų takais“. Skaito K. J. Strička.
Edvardas Mažeikis – atsargos generolas majoras, kurio profesinis kelias driekiasi nuo naikintuvo kabinos iki aukštosios diplomatijos kabinetų Briuselyje. Tai vienas labiausiai patyrusių Lietuvos karinės aviacijos ir strateginio lygmens vadovų.
Šioje knygoje aprašomas nelengvas mūsų karo aviacijos kūrimosi laikotarpis nuo 1992-ųjų iki Lietuvos įstojimo į NATO 2004-aisiais. Būdamas daugelio įvykių aktyvus dalyvis, autorius dalijasi savo asmeniniu požiūriu į vykusius pokyčius. https://elvislab.lt/leidiniai/18728
E. Cioran „Apie nedalią būti gimusiam“. Skaito A. Butvilas.
Emilis Cioranas (1911–1995, rumunų kilmės prancūzų rašytojas ir filosofas) apsėstas neišsprendžiamų kančios, mirties, istorijos tragizmo klausimų, varginamas nemigos, 1973-iaisiais sukuria garsiausią savo knygą – „Apie nedalią būti gimusiam“. Tai poetiškų ir tamsaus humoro kupinų aforizmų pynė. Svarstymai, ko tikėtis iš pasaulio ir savęs, kaip elgtis su kitais, kaip prisiversti ryte pakilti iš lovos. Cioranas, mėgaudamasis žmogaus egzistencijos absurdiškumu, atranda džiaugsmą neviltyje. Jo knyga stiprina ir laisvina – iš naivumo, patiklumo, saviapgaulės, iliuzijų. https://elvislab.lt/leidiniai/18727
R. Misiūnas „Vilnius – mūsų“. Skaito V. Kubilius.
1994 m. prieš mirtį generolas ir istorikas Vytautas Putna jr. paliko archyve kelių knygų rankraščius. Tarp jų buvo ir knyga, skirta Vilniaus atvadavimo operacijai, parengta remiantis kariškių ir politikų (J. Petruičio, S. Raštikio, M. Romerio, K. Žuko ir kitų) bei V. Putnos atsiminimais, sujungtais V. Putnos jr. užrašytais tėvo ir motinos, tarnavusios V. Putnos divizijos štabe, įspūdžiais. Bet skelbti rankraščius V. Putna jr. leido tik po 25 metų.
Dabar embargo laikas baigėsi. https://elvislab.lt/leidiniai/18720
S. Montefiore „Po Italijos saule“. Skaito J. Karazijaitė.
Jaunutė gražuolė Alba lengvabūdiškai leidžia dienas savo romantiškame name-laive ant Temzės. Ją nuolat supa būrys gerbėjų ir meilužių. Tačiau jauna moteris nesijaučia laiminga. Anglijoje ji visada jautėsi svetima – nors tėvas anglas iš Italijos ją atsivežė dar visai mažytę, jai taip ir nepavyko priprasti nei prie santūraus angliško gyvenimo būdo, nei prie naujosios tėvo šeimos. Tėvas Albai niekada nepasakojo apie jos italę motiną nei apie šalį, kurioje ji gimė. Viskas ima keistis, kai mergina atsitiktinai aptinka motinos portretą, kadaise nutapytą ją mylėjusio vyro – Albos tėvo. Pakerėta iš portreto žvelgiančios moters žavesio ir paslaptingumo, Alba ryžtasi nuvykti į Italiją ir sužinoti nuo jos slepiamą tiesą apie motinos gyvenimą. https://elvislab.lt/leidiniai/18719
E. Strout „Viskas įmanoma“. Skaito G. Vedeckienė.
Amgašas – tylus Ilinojaus valstijos miestelis, kur visi visus pažįsta. Tačiau ramybė apgaulinga. Žinia, jog čia užaugusi rašytoja Liusė Barton naujoje knygoje pasakoja apie savo vaikystę, pažadina buvusių kaimynų prisiminimus ir prikelia mažas, bet visą gyvenimą ramybę drumstusias paslaptis.
Kiekviena istorija – įtempta drama. Kadaise ištartas blogas žodis po daugybės metų grįžta bumerangu. Paaiškėja, kas tiek metų kruopščiai slėpta. Bet jei artimą sielą galima pajusti po kelių žodžių, o kartais net ir jų neprireikia, gal viskas, absoliučiai viskas, yra įmanoma. https://elvislab.lt/leidiniai/18718
A. Grybauskas „Bėgliai. Debesys“. Skaito A. Butvilas.
Naujausiame poezijos rinkinyje „Bėgliai. Debesys“ autorius tęsia intelektualios poezijos kryptį, atsigręžia į modernizmo ištakas ir kryptingai juda per meno istoriją, tekstus dedikuodamas svarbiausioms XX amžius figūroms (Egonui Schielei, Paului Celanui), operos veikėju paverčia Ričardą Gavelį, apie kalbą diskutuoja su Algirdu Juliumi Greimu, eilėraščiuose atsispiria nuo Rainerio Marijos Rilkės citatų, kalbasi su latvių modernistais, pamini daugelį kitų. Asmeninę kūrybą papildo šešių poetų vertimai į lietuvių kalbą. https://elvislab.lt/leidiniai/18714
J. Smith „Padės, kai...“. Skaito R. Jokubauskaitė.
Dr. J. Smith dalijasi mokslu patvirtintais būdais, kaip reguliuoti savo emocijas, kad tinkamai reaguotume į keblias situacijas. Tai svarbi knyga, kuri paskatins rūpintis savo psichikos sveikata ir be baimės įveikti netikėtus gyvenimo posūkius. https://elvislab.lt/leidiniai/18713
G. Smith „Trys paršeliai“. Skaito V. Kubilius.
Detektyvo Roberto Keto pasaulis sugriuvo, kai vidury dienos Londono gatvėje dingo jo žmona Bilė. Penki mėnesiai tylos. Nei pėdsakų, nei įrodymų, nei įtariamųjų. Iki šios akimirkos.
Vienas prabangiausių miesto namų saugo tamsią paslaptį: po jo pamatais aptikta šiurpi kankinimų kamera, o joje... užuomina, prikėlusi senus košmarus. Visi pėdsakai veda prie šešėliuose tykančio mistiško budelio, prisidengusio Kiauliaganio vardu. Vis dar neatsigavęs po ankstesnio tyrimo, Ketas grįžta į Londono gatves. Tai nebe eilinė byla. Tai asmeninis karas, stumiantis jį į akistatą su protu nesuvokiamu blogiu.
https://elvislab.lt/leidiniai/18766

Anglų kalba

D. Graeber „The Democracy Project“. Įgarsinta balso sintezatoriumi.
In this book, David takes readers on a journey through the idea of democracy, provocatively reorienting our understanding of pivotal historical moments, and extracts their lessons for today—from the birth of Athenian democracy and the founding of the United States of America to the global revolutions of the twentieth century and the rise of a new generation of activists. Underlying it all is a bracing argument that in the face of increasingly concentrated wealth and power in this country, a reenergized, reconceived democracy—one based on consensus, equality, and broad participation—can yet provide us with the just, free, and fair society we want. https://elvislab.lt/leidiniai/18748

EPUB (tekstas)

E. Baltasar „Trys laukiniai kūnai: Permagel, Boulder, Mamut“.
Katalonų poetės, literatūros žvaigždės Evos Baltasar romanų triptikas, pristatantis tris drąsius pasakojimus apie moteris ir šių moterų seksualumo, motinystės, laisvės paieškų patirtį.
Ironiška ir intelektuali „Permagel“ pasakotoja, nors nuolat bandanti atsiriboti nuo gniuždančio pasaulio ir vis lydima suicidinių minčių, itin užsidegusi tyrinėja savo seksualumą, meną ir literatūrą. Stojiška „Boulder“ protagonistė dirba virėja krovininiame laive ir mėgaujasi askeze, savitu gyvenimo ritmu ir neįpareigojančiu seksu. Jos gyvenimą apverčia islandė Samsa, kurią ji įsimyli, nuseka į Reikjaviką ir sutinka lydėti dirbtinio apvaisinimo procese, tapsiančiame jųdviejų santykių išbandymu. O „Mamut“ pasakojamas iš jaunos, kasdienybe nusivylusios lesbietės perspektyvos. Iš pradžių ji bando slapta pastoti nuo atsitiktinių vyrų, o vėliau išsikrausto į vienkiemį kalnuose, kur ją perkeičia gamtos atšiaurumas, santykis su aplinkiniais gyvūnais ir stipri vienatvė. https://elvislab.lt/leidiniai/18824
V. Safronovas, M. Drėmaitė, V. Migonytė-Petrulienė, M. Mankus „Neringa. Architektūros gidas“.
Skaitydami Neringos architektūros gidą sužinosite, kad iki Antrojo pasaulinio karo Kuršių nerijos kurortinis centras buvo ištaigingomis vilomis garsėjanti Juodkrantė, o Nidoje ramybės ieškojo menininkai, nuo kopų sklandytuvus kėlė „oro bei vėjo romantikai“ – sportininkai sklandytojai; kad didžioji dalis šiandienos poilsiaviečių pastatyta sovietmečiu, gryną modernistinę architektūrą vėliau keitė regionalistinė, o nepriklausomybės laikotarpiu nepastatyta beveik nieko naujo.
Ši knyga yra pirmasis leidykloas „Lapas“ architektūros gidas, parengtas įtraukiu formatu, t. y. visos iliustracijos turi profesionalius aprašus, o objektų, pastatų istorijos papildytos interaktyviomis koordinatėmis į „Google“ žemėlapius. https://elvislab.lt/leidiniai/18815
G. Jankevičiūtė, J. Reklaitė „Devyni pasivaikščiojimai po Romą“.
Roma – Europos kultūros ir istorijos lopšys, didžiulis meno muziejus po atviru
dangumi ir nuolatinės traukos miestas. Miestas, į kurį neišvengiamai grįžtama.
Knygoje – pokalbiai su šiame mieste gyvenančiais, jį gerai pažįstančiais kultūros žmonėmis, kuriuose nušviečiamos Romos lankytinos vietos, meno paminklai, gatvės, krautuvės, kavinės, interjerai, miesto kasdienybė ir romiečių gyvenimo būdas. Dingęs ir esamas šio miesto pasaulis, jo dvasia ir regimybė. Visuose šiuose „pasivaikščiojimuose“ skaitytoją-keliautoją lydi profesionalai – atskirų epochų dailės ir architektūros mylėtojai bei specialistai. https://elvislab.lt/leidiniai/18809
F. Backman „Mano draugai“.
Prieš dvidešimt penkerius metus atokiame pajūrio miestelyje grupelė paauglių, bėgdami nuo skaudžios realybės, leidžia vasaros dienas apleistoje prieplaukoje: maištauja, traukia vienas kitą per dantį ir dalijasi paslaptimis. Tik dėl šios bendrystės jie randa priežastį keltis rytais, susitikti ir mylėti.
Iš tos vasaros gimsta išskirtinis meno kūrinys – paveikslas – ir po daugybės metų netikėtai atitenka aštuoniolikmetei Luisai. Ji leidžiasi į keistą kelionę, norėdama sužinoti, kaip šis piešinys atsirado ir ką dabar su juo daryti. Tačiau laimingos pabaigos ne visada atrodo taip, kaip įsivaizduojame. https://elvislab.lt/leidiniai/18782
M. Macdonald „Geriau nei knygose“.
Vieną vakarą įsidrąsinusi Aprilė palieka anoniminį raštelį žavingam knygyno „Tarp eilučių“ darbuotojui Vestliui. Deja, likimas pateikia savų literatūrinių triukų – laiškelį randa Laura, užsiėmusi vieniša mama, ir palaiko jį slaptu dėmesio ženklu… nuo to paties Vestlio.
Kol knygyne vyksta filmavimo darbai, tarp lentynų ima kursuoti slapti rašteliai, daromos klaidingos prielaidos ir gimsta tikri jausmai. O pats Vestlis? Jis taip įsisukęs į kasdienius rūpesčius, kad nė neįtaria, jog tapo pagrindiniu veikėju istorijoje, kuri vystosi tiesiog jam po nosimi. https://elvislab.lt/leidiniai/18781
I. Buivydaitė, J. Herlyn „Tango šokamas dviese“.
Meilė tango šokiui jaunystėje nuvilioja choreografę Lijaną, o vėliau ir jos dukrą Gedvilę, į Argentiną. Ten, kur muzika kaitina kraują, įsiplieskia ir aistra partneriui. O Gedvilės anyta Nomeda studentavimo laikais nuotykių troškulį malšina kelionėse į Jugoslaviją su gerokai vyresniu Manfredu. Atrodo, kad tarp jų įsižiebusi kibirkštis turėjo baigtis kaip pasakoje: „ilgai ir laimingai...“ Tačiau likimas, sveikas protas ir tetos iš Argentinos slaptas planas viską sudėlioja savaip.
Tai istorija apie lemtingus pasirinkimus, santykių meno subtilybes, draugystę, kaltę, atleidimą ir, žinoma, apie meilę bei pastangas mokytis tango šokti dviese. https://elvislab.lt/leidiniai/18778
J. Fletcher „Piršlybos... traukinyje“. Kn. 1.
Ciklo „Meilės uostas“ pirmoji knyga.
Padorioji guvernantė Jantė Holt tikrai nesitikėjo, kad jai pasipirš traukinyje... Žmogus, kuris ką tik ją apkaltino bandymu į santuokos pinkles įsivilioti kitą vyrą! Laivybos magnatas Robertas Felstonas – kerintis vyras, tačiau nepakenčiamas akiplėša. Be to, visuomenėje pagarsėjęs savo prasta reputacija. Vis dėlto ištesėti mirusiai motinai duotą pažadą ir išlaikyti jos paslaptį Robertui svarbiau nei geras vardas.
Netrukus paaiškėja, kad tik jis vienas gali išgelbėti Jantę nuo liūdnų likimo vingių. Mergina vis dar dvejoja, ar verta apsimetinėti tobula Felstono žmona, nes jos praeities klaidos, rodos, tuoj iškils į viešumą. Tačiau Robertas netruks įrodyti, jog negalima spręsti apie žmogų iš pirmo žvilgsnio, o santuoka – tai kai kas daugiau nei tik priesaika. https://elvislab.lt/leidiniai/18761
J. Fletcher „Violeta ryžtasi... ištekėti“. Kn. 2.
Ciklo „Meilės uostas“ antroji knyga.
Violetos Harper tėvas testamente nurodė: dukra privalo ištekėti, antraip neteks palikimo. Nutikus lemtingam įvykiui, Violeta priversta susituokti su kitu vyru nei reikalavo tėvas. Tačiau ji verčiau įveiks žiemiškai atšiaurius Jorkšyro viržynus, nei įsipareigos tokiam begėdžiui kaip kapitonas Lancelotas Ambertonas.
Lencas pažada Violetai patogią santuoką, kuri jai garantuos visišką laisvę. Mainais jai tenka pasitikėti Lencu ir po šiurkščia išore pamėginti įžvelgti visai kitokį žmogų. Kai jau atrodo, kad viskas stojo į savo vietas, atskrieja stulbinanti žinia. Ar Violetai ir Lencui pavyks išsaugoti susikurtą jaukią meilės idilę? https://elvislab.lt/leidiniai/18763
V. Heath „Pavogtas bučinys“.
Skandalingasis mergišius Redridžo grafas Henris Stiuartas, draugų vadinamas Heilu, neabejoja, kad lažybas laimės. Nebus sunku pakerėti ledi Elizabetą Vilding ir pavogti iš jos bučinį. Deja, mergina vilionėms atspari. Kartą Lizė jau buvo išduota ir išmoko saugoti savo širdį. Taip pat ir skandalingą paslaptį! Tačiau laikui bėgant tampa vis sunkiau išsaugoti ją ir priešintis stiprėjančiam potraukiui šiam vyrui. Lizė susimąsto: gal Heilas yra vienintelis vyras, vertas pasitikėjimo. O gal visgi jis sugebėtų deramai elgtis ne tik su jos širdimi? https://elvislab.lt/leidiniai/18762
S. Morgan „Nemiegantys Manhatane“.
Ryžtinga renginių planuotoja Peidžė Volker mėgsta iššūkius. Po sunkios vaikystės, praleistos mažoje saloje, ji pasiryžusi įrodyti, kad yra ne iš kelmo spirta. Tam puikiai tinka jaudinantis ir šurmuliuojantis Manhatanas. Tačiau, netikėtai praradusi darbą „Žvaigždžių renginiuose“, Peidžė susimąsto, ką gi daryti toliau. Geriausias jos brolio draugas, klestintis verslininkas Džeikas Romanas, pasiūlo Peidžei su draugėmis įkurti renginių organizavimo įmonę. Laukia nauji iššūkiai. Tačiau tai niekis, palyginti su atgimstančia simpatija šiam geidžiamam Niujorko viengungiui. Bendras tikslas suartina Džeiką ir Peidžę – giliai rusenusios aistros kibirkštėlės perauga į šiltus jausmus ir Manhatane prasideda bemiegės naktys. https://elvislab.lt/leidiniai/18760
V. Heath „Drugelis, arba 69 iš 2 nesidalija“.
Už turtuolio iš Miuncheno ištekėjusi lietuvaitė Olivija atsiduria Stokholme pas seserį Mariją. Olivija – kontrolę mėgstanti pedantiškai tvarkinga perfekcionistė, įpratusi valdyti milijoninius sandorius ir savo jausmus. Marija – keistuolė ezoterikė, pamiršusi, kaip atrodo jos dulkių siurblys. Labiau nei netvarka sesers bute Oliviją erzina Marijos jaunikis – beprotiškai patrauklus Aleksas Magnusonas, irgi švaros maniakas. Jis pasiūlo Olivijai slaptą sandorį – tvarkyti sesers butą už neadekvačiai didelį atlygį. Ji priversta sutikti, nes dėl sutuoktinio manipuliacijų liko be lėšų. Butas sublizga švara, bet į herojų širdis įsisuka neplanuotas meilės chaosas. https://elvislab.lt/leidiniai/18759
V. Heath „Ak, ta panelė Bredšou!“
Evelinai Bredšou įkyrėjo būti ujamai piktosios pamotės. Turtų paveldėtoja paprašo vieno aukštuomenės palaidūno už užmokestį apsimesti jos sužadėtiniu. Tik taip pavyks atsikovoti laisvę. Tačiau nepatikimasis sužadėtinis palieka ją savo brolio Fino Metloko namuose ir pradingsta! Finas gyvena nusišalinęs nuo pasaulio. Mažiausiai jam reikia moters keliamų pagundų – juolab tokios moters kaip Evė. Ji pasižymi erzinančiu polinkiu kelti chaosą ir atsidurti ten, kur jai būti nederėtų... Net ir jo širdyje! https://elvislab.lt/leidiniai/18758
A. Tapinas, Š. Černiauskas „Pagauti Palucką“.
Autorių citata: „Skaitydami knygas mes norime laimingos pabaigos. Dokumentinė, o ypač politinė publicistika, deja, kitoks žanras. Ši knyga laimingos pabaigos neturi. Nors, tiesą sakant, tą rugpjūtį galvojome, kad laiminga pabaiga bus. Gal net ne pabaiga, o tęsinys. Ir kad prezidentė Dalia Grybauskaitė, parašiusi feisbuke: „Sveikinu visus, kurie prisidėjo prie Lietuvos apsivalymo. #Sureikšminkim“, bus teisi.
„Pagauti Palucką“ – tai istorija apie dešimtmetį darbo, kaip „Laivų mūšyje“ šaudant didžiausio kreiserio apylinkėse. Tai pasakojimas apie purvinus prezidento rinkimų žaidimus, slepiamą turtingų ir įtakingų veikėjų tapatybę bei neaiškios kilmės pinigus.
Dar tai yra istorija apie tikėjimą Gintautu Palucku. Ir tai dar ne viskas. Tai mudviejų dialogas, šaipantis vienam iš kito, geliant dėl arogancijos, ir užsispyrimo. Galiausiai – tai istorija apie draugystę, kurią išaugino vienas karpis, vienas premjeras ir vienas galingiausių žurnalistinių tyrimų Lietuvos istorijoje.“ https://elvislab.lt/leidiniai/18753

Jaunimui

MP3 (garso įrašas)

N. Dangvydė „Plėšytojas“. Skaito K. J. Strička.
Ignui ką tik suėjo septyniolika. Jis jau maždaug metus uždarytas savo kambaryje. Vienintelis užsiėmimas ‒ plėšyti laikraščius. Tai jį ramina. Ignas neprisimena nieko, kas buvo iki tol, neturi praeities, o ateitis ‒ neaiški.
Vieną dieną Ignas laikraštyje pamato merginos nuotrauką. Galbūt kadaise ją pažinojo. Gal buvo įsimylėjęs. Paauglystėje šis jausmas toks stiprus, kad ir dabar priverčia Igno smegenis nubusti ‒ jos vėl ima veikti, tačiau su pertrūkiais, palengva. Ignui dar reikės daug ką suprasti ir ne į visus klausimus bus atsakyta.
Tačiau svarbiausia ‒ suvokti, kad net ir labai smarkiai pasikeitus pasauliui ir pačiam žmogui esminiai dalykai išlieka: tai tarpusavio ryšys, noras padėti ir sulaukti pagalbos, nes tik kartu, o ne po vieną galima išgyventi baisiausius pokyčius, kuriuos pagal vieną iš versijų galbūt lėmė neatsakingas žmonių požiūris į ekosistemą. https://elvislab.lt/leidiniai/18789
S. J. Maas „Žemės ir kraujo giminė“. Kn. 1. Skaito A. Motiejūnaitė.
Ciklo „Pusmėnulio miestas“ pirmoji knyga.
Brisos Kvinlan gyvenimas tobulas: sunkus darbas dieną, vakare – linksmybės. Bet viskas apsiverčia, kai demonas nužudo jos brangiausius draugus. Kaltinamasis jau už grotų, bet žudynės nesiliauja. Brisa padarys viską, kad išsiaiškintų tiesą ir atkeršytų už draugų mirtį.
Liūdnai pagarsėjęs puolęs angelas Hantas Atalaras vergauja arkangelams, kuriuos kadaise mėgino nuversti. Jo kraupūs gebėjimai ir neprilygstama galia dabar skirta be jokių dvejonių naikinti šeimininko priešus. Mieste siautėjant demonui, Hantas sulaukia pasiūlymo, kurio negali atsisakyti: padėti Britai rasti žudiką ir už tai atsidurti per žingsnį nuo išsvajotos laisvės.
Kapstydamiesi po Pusmėnulio miesto nusikaltėlių pasaulį, Brisa ir Hantas atranda tamsiąją galią, keliančią grėsmę visiems ir viskam, kas jiems brangu. Kartu jie atranda ir suliepsnojusią aistrą vienas kitam. Aistrą, galinčią išlaisvinti juos abu, jei tik jai atsiduos. https://elvislab.lt/leidiniai/18786
S. J. Maas „Dangaus ir oro giminė“. Kn. 2. Skaito A. Motiejūnaitė.
Ciklo „Pusmėnulio miestas“ antroji knyga.
Brisa Kvinlan ir Hantas Atalaras išgelbėjo Pusmėnulio miestą, bet patyrę tiek sumaišties dabar labiausiai trokšta grįžti į įprastą gyvenimą: stabtelėti, atsipūsti ir suprasti, kas laukia ateityje.
Kurį laiką asterai laikėsi žodžio ir buvo palikę Brisą su Hantu ramybėje. Bet sukilėliams atkakliai siekiant pakirsti asterų galią, valdovai kelia vis didesnę grėsmę. Į sukilėlių veiklą įsitraukusių Brisos, Hanto ir jų draugų laukia neišvengiamas pasirinkimas – atsitraukti, kai kiti engiami, arba kovoti dėl teisingumo. Tačiau jiems niekada nesisekė tūnoti nuošalyje. https://elvislab.lt/leidiniai/18787
L. Roberts „Bejėgė“. Kn. 1. Skaito G. Griciūtė.
Trilogijos „Bejėgė“ pirmoji knyga.
Dešimtmečius Ilijos karalystės elitas mėgaujasi antgamtinėmis galiomis. Maras išguldė daugybę, bet stipriausius apdovanojo. Greitieji tapo itin greiti, stiprieji – nenugalimi, tūnoję šešėliuose išmoko patys virsti šešėliais. Bet tie, kurie gimė paprasti, tokie ir liko. Karaliui nusprendus ištremti visus prasčiokus, kad išsaugotų savo elitinę visuomenę, Pajedina buvo pasmerkta tapti nusikaltėle, o dėl būtinybės – ir vagile.
Išgyventi lūšnynuose prasčiokui nėra lengva, bet nuo pat vaikystės Pajediną tėvas mokė būti itin pastabią, tad sausakimšame mieste ji apsimetinėja aiškiarege ir stengiasi susilieti su elitu, kad išvengtų bėdų ir išgyventų.
Išgelbėjusi vieną iš Ilijos princų, nė neįtardama, kas jis toks, Pajedina atsiduria Valymo žaidynėse. Tai žiaurios varžybos, kuriose elitas demonstruoja savo galias. Jei priešininkai Pajedinos nenužudys, tai padarys princas, vos įtaręs, kad ji – prasčiokė. Išlikimo kovoje jai dar tenka grumtis ir su savo užgimstančiais jausmais šiam princui... https://elvislab.lt/leidiniai/18783
L. Roberts „Bėglė“. Kn. 2. Skaito G. Griciūtė.
Trilogijos „Bejėgė“ antroji knyga.
Išgyvenusi Valymo žaidynių išbandymus, iš lūšnynų prasčiokų kilusi Pajedina Grėj nužudė karalių ir padėjo sukilti Pasipriešinimo judėjimui. Dabar ji turi bėgti nuo Kajaus, nors kadaise jo glėbys jai teikė saugumą.
Kajus Azeris tapo Ilijos vykdytoju, ištikimu savo broliui Kitui, naujajam karaliui. Kajus prisiekė surasti Pajediną, kad ji atsakytų už savo nusikaltimus.
Keliaudamas per mirtinai pavojingą Svilę į priešišką Doro miestą, Kajus persekioja merginą, nors visa širdimi trokšta, kad galėtų to nedaryti. Mieste be elito pusiausvyra tarp medžiotojo ir medžiojamosios pasikeičia, o kova tarp pareigos ir troškimų tampa mirtina. https://elvislab.lt/leidiniai/18784

Vaikams

MP3 (garso įrašas)

S. Lewis „Burtininko sūnėnas“. Kn. 1. Skaito V. Kubilius.
Ciklo „Narnijos kronikos“ pirmoji knyga.
Narnijoje gali nutikti bet kas: ten vaikštinėja kalbantys žvėrys, ten pasislėpusi pasaloje tyko ragana, ten jau beužgimstąs naujas pasaulis...
Du bičiuliai, nepabūgę leistis į žygį tam, kad išgelbėtų gyvybę, nubloškiami į kitą pasaulį, kur piktoji kerėtoja siekia paversti juos vergais. Bet tada liūto Aslano giesmė prasismelkia į patį naujojo krašto audinį – krašto, kuris taps žinomas Narnijos vardu. https://elvislab.lt/leidiniai/18823
B. Davies „Didysis banginis“. Skaito J. Tamulis.
Vieną audringą naktį močiutė Nojui papasakoja istoriją apie mažą mergaitę, banginį ir nepaprastą, tarsi aidas atsikartojančią, draugystę. https://elvislab.lt/leidiniai/18811
P. Butchart „Ikaras niekada neklauso“. Skaito G. Pupkevičienė.
Kas nežino Izos ir jos DETEKTYVŲ šutvės? Akylas žvilgsnis jiems ne kartą padėjo išgelbėti mokyklą nuo siaubingų nelaimių. Kai Iza pastebi, kad draugų poelgiai primena istorijas iš graikų mitų, ji iš karto SUPRANTA. Senovės Graikijos pasaulis bando užvaldyti draugus!
Reikia kuo skubiau gelbėti Zaką, Džudę ir net įkyrėlį Garį Perį, nes kitaip ištiks dar viena KATASTROFA! https://elvislab.lt/leidiniai/18806
S. Creech „Du mėnesiai kelio“. Skaito V. Česnavičienė.
Trylikametė Salamanka Hidl pasakoja savo patirties istoriją. Svarbiausia joje – paslaptingas mamos dingimas. Salamanka įsitikinusi, kad mama negalėjo šiaip sau palikti „savo mergaitės“. Siekdama viską išsiaiškinti, ji godžiai sugeria į save kitų žmonių gyvenimo istorijas: draugės Febės, senelių, ponios Kadaver ir atskleidžia sau neįtikėtinus dalykus. https://elvislab.lt/leidiniai/18765
A. Bačynskyj „Juodojo ąžuolyno vaiduokliai“. Skaito A. Stulpinas.
Darbininkai persigandę išlėkė iš poilsio namelių. Miške dėjosi neįtikėtini dalykai. Tarsi tūkstančiai žvėrių staugtų. Nejučia apėmė nemalonus jausmas, kad juos stebi iš kiekvieno tamsaus užkampio. Gal kaimiečiai pasakojo tiesą, kad šiame miške vaidenasi?
Įsimintina ukrainiečių rašytojo istorija apie vaikų stiprybę ginti savo įsitikinimus ir pagarbą gamtai. https://elvislab.lt/leidiniai/18742
„Ukrainiečių pasakos“. Skaito V. Kubilius.
Šį ukrainiečių liaudies pasakų rinkinį sudaro aštuonios gausiai iliustruotos istorijos apie gyvūnus ir gamtos reiškinius. Skaitydami ar klausydami jų vaikai sužinos, kodėl zuikio kailis žiemą baltas, o vasarą pilkas, kaip lapė pergudravo vilką bei kiek visko nuveikė vištelė, norėdama išgelbėti gaidį. https://elvislab.lt/leidiniai/18734

Filmai su garsiniu vaizdavimu

V. Vasyanovych „Iki pergalės!“. Įgarsino UAB „Aktida“.
Ukraina, netolima ateitis. Karas baigėsi. Kino režisierius Romanas liko be darbo, be sėkmės ir praradęs ryšį su užsienyje gyvenančia šeima. Kol jo žmona ir dukra Vienoje kuria naują gyvenimą, jis lieka Kyjive sutrikęs, nerimastingas, bet įsitikinęs, jog vieną dieną viskas pagerės. Kada nors. Tikriausiai. Galbūt.
MP4 (vaizdo įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18813
MP3 (garso įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18814
A. Žebriūnas „Naktibalda“. Įgarsino V. Jakovlevas.
Sodrios lapijos, miesto statinių fone skrenda mažytis raudonas planeriukas. O jo savininkas berniukas Domas mokykloje per pamokas nuolat miega. Maža to, jis ne tik nesijaučia kažkuo kaltas; jis netgi deda sau po galva vadinamąją „Spartako žolelę“ neva padėsiančią realizuoti jo sapnų išsipildymą. Gali nelauktai užsnūsti ir galvą ant mokyklinio suolo padėjęs, ir kur nors ant skvero suolelio, net pusrūsyje ant sukrautų čiužinių krūvos. Ir tai visai nereiškia, kad naktimis Domas neišsimiega. Klasės vadovė panikoje ir tėvus aiškintis kvietė, nors nieko esminio nei iš svajotojo tėvo, nei iš dalykiškos motinos taip ir nesužinojo. Gydytojui psichiatrui, pamišusiam dėl naujų jogos principų, Domas irgi pasirodė sveikas.
MP4 (vaizdo įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18724
MP3 (garso įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18723
G. Urbonaitė „Renovacija“. Įgarsino V. Ramanauskienė, L. Janulis, R. Jagminaitė.
Perfekcionistė Ilona jaučia spaudimą „susitvarkyti gyvenimą“ – turėti namus, sėkmingą karjerą, šeimą. Pirmieji žingsniai lyg ir žengti – kartu su mylinčiu vaikinu Matu ji persikelia į, rodos, idealų butą. Tačiau kai prasideda namo renovacija ir akiratyje atsiranda Olegas, ima skilti ne tik sienos – pradeda aiškėti ir Ilonos vidinės abejonės.
MP4 (vaizdo įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18802
MP3 (garso įrašas): https://elvislab.lt/leidiniai/18803

Žurnalai

„Savaitė“, 2026, Nr. 27, 28, 29, 30, 31 MP3 ir EPUB formatu.
„Paralimpietis“, 2026, Nr. 6. Skaito R. Simanavičius. https://elvislab.lt/leidiniai/18798
„Mūsų žodis“, 2026, Nr. 7. Skaito V. Kubilius. https://elvislab.lt/leidiniai/18757
„IQ“, 2026, Nr. 6. Skaito R. Rainienė. https://elvislab.lt/leidiniai/18751
„Metai“, 2026, Nr. 7. Skaito V. Kubilius. https://elvislab.lt/leidiniai/18743
„Lututė“, 2026, Nr. 3. Skaito G. Pupkevičienė. https://elvislab.lt/leidiniai/18739
„Lututė“, 2026, Nr. 4. Skaito G. Pupkevičienė. https://elvislab.lt/leidiniai/18740

Knygos Brailio raštu

B. Žakelj „Baltą skalbk 90 °C“. – 4 kn.
Romane autorė atskleidžia visa tai, ko nenorime matyti, kol nesusiduriame patys, pasakoja savita, autentiška, įtraukiančia maniera: kūrinys grindžiamas autobiografiniais faktais. Pasakotojos gyvenimas skyla į dvi dalis – iki ir po motinos mirties; gyvenimas „iki“ – saulėta, nuostabi vaikystė, kai vasarą važiuojama prie jūros, iškylaujama, susiburiama kartu švęsti švenčių, „po“ – skaudžiai išgyvenama netektis, vienatvė, asmeninis susigrūmimas su rimta liga.
A. Ernaux „Paprasta aistra“. – 1 kn.
Savo lakonišku, asketišku stiliumi Annie Ernaux šioje knygoje dokumentuoja moters, panirusios į visa pasiglemžiančią aistrą, geidulius ir nusivylimus. Trindama ribą tarp faktų ir fikcijos, ji mėgina nubraižyti emocinę ir fizinę dvejus metus trukusio ryšio su vedusiu vyru eigą. Tuo laikotarpiu ji patiria keistą būseną, kai bet koks žodis, įvykis ar žmogus tampa reikšmingas, tik jei primena mylimąjį. Annie Ernaux drąsiai ir sąžiningai siekia atskleisti tiesą apie savo egzistencijos metus, kai gyveno vien dėl kito žmogaus.