Skaitmeninės leidybos ateitis. Įžvalgos iš 2024 metų „Digital Publishing Summit“ konferencijos Paryžiuje

Gegužės pabaigoje Paryžiuje vyko kasmetinė „Digital Publishing Summit 2024“ konferencija, sulaukusi didelio dėmesio iš visos Europos ir pritraukusi daugiau nei 120 dalyvių. Konferenciją organizavo tarptautinė ne pelno siekianti organizacija „European Digital Reading Lab“ (EDRLab). EDRLab tikslas – stiprinti skaitmeninės leidybos sektorių ir skatinti prieinamą skaitmeninės leidybos ekosistemą pasauliniu mastu.

Prieinama skaitmeninės leidybos ekosistema – tai patys skaitmeniniai leidiniai, jų metaduomenys ir prekybos platformos, sukurtos taip, kad jomis galėtų naudotis skaitymo ypatumų turintys vartotojai – pirmiausia žmonės, turintys regos negalią ar disleksiją, kuriems svarbi galimybė dirbti su balso sinteze bei pasirinkti leidinio ar platformos parametrus (šriftą, jo dydį, kontrastą ir pan.).

Įspūdingiausios technologinės naujovės ir reikšmingiausi projektai

Konferencijoje pristatytos didžiausios technologinės inovacijos ir projektai, formuojantys skaitmeninės leidybos ateitį. Programą sudarė 13 pranešimų įvairiomis temomis: nuo dirbtinio intelekto naudojimo leidyboje iki skaitymą skatinančių platformų jaunimui.

Sveikindamas susirinkusiuosius, George‘as Kerscheris, vienas iš tarptautinės ne pelno siekiančios organizacijos „Daisy Consortium“ įkūrėjų, pabrėžė: „Didžiausia mano svajonė – kad visa leidžiama informacija būtų prieinama asmenims, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, tuo pačiu metu ir be papildomų išlaidų“. G. Kerscheris akcentavo, kaip svarbu, kad leidėjai įdiegtų prieinamumo standartus savo leidybos procesuose, siekiant išplėsti savo auditoriją ir įtraukti žmones su įvairiomis negalėmis.

Dirbtinio intelekto naudojimas leidyboje

Viena iš labiausiai aptariamų temų, kaip ir buvo galima tikėtis – tai dirbtinio intelekto (DI) naudojimas leidyboje. DI gali padėti automatizuoti įvairius procesus – teksto atpažinimą, iliustracijų aprašymą ir balso sintezavimą. Šios technologijos gali žymiai palengvinti prieigos prie turinio kūrimą, ypač žmonėms, turintiems negalią. DI leidžia automatizuoti teksto atpažinimą (angl. Optical Character Recognition, OCR) ir iliustracijų aprašymą, kas yra ypač naudinga skaitmeninėms knygoms ir kitiems leidiniams, ypač – tiems, kuriuose daug vizualinio turinio.

Vincentas Grosas iš vienos didžiausių leidyklų „Hatchette“ (Prancūzija) pristatė kelis DI projektus. Vienas jų – „Comix AI“ – žingsnis po žingsnio automatizuoja komiksų leidybą. Antruoju projektu – iliustracijų aprašymo įrankiais – netrukus galės naudotis ir kiti leidėjai. Tokios ir panašios DI technologijos padeda greičiau ir tiksliau kurti prieinamus leidinius.

Leidėjų atsakomybė ir prieinamumo poveikis

Ana María Bermúdez iš „Penguin Random House Mexico“ skyrė ypatingą dėmesį prieinamumo temai skaitmeninėje leidyboje. Jos pranešimas „Publishers' Ownership of Accessibility“ buvo skirtas aptarti, kaip leidėjai gali ir turėtų prisiimti atsakomybę už turinio prieinamumą, įdiegiant įvairias technologijas ir procesus, kurie užtikrintų plačiau prieinamą skaitmeninį turinį.

Ana María pabrėžė, kad prieinamumas nėra tik etinis įsipareigojimas, bet ir verslo galimybė plėsti auditoriją. Ji akcentavo, kad yra daug žmonių su įvairiomis negaliomis, kurie dėl technologinių kliūčių negali pilnai naudotis skaitmeniniu turiniu. Todėl leidėjai, kurie integruoja prieinamumo aspektus į savo leidybos procesus, ne tik gerina savo įvaizdį, bet ir pasiekia daugiau potencialių skaitytojų.

Prieinamumą užtikrinantys sprendimai

Tarp pristatytų technologijų buvo skaitmeninių knygų skaitymui skirtos programinės įrangos „Thorium Reader“ naujausia versija, žadanti geresnę patirtį vartotojui ir didesnį prieinamumą.

Nori pasididinti tekstą? Prašom. Pasikeisti šriftą? Žinoma. Skaityti juodą tekstą geltoname fone? Be problemų. O gal pageidauji girdėti tekstą ir matyti aiškiai pažymėtą pastraipą, kuri šiuo metu skaitoma? Bus padaryta... „Thorium Reader“ šiuo metu yra vienas iš labiausiai prieinamų sprendimų rinkoje, puikiai tinkantis knygų EPUB formatu skaitymui. Ši programinė įranga ne tik užtikrina sklandų skaitymo procesą, bet ir yra pritaikyta įvairioms skaitytojų grupėms, todėl norisi ją rekomenduoti kiekvienam, ieškančiam patogios programos skaitmeninių knygų skaitymui.

Kitas svarbus projektas – „Readium“ – tobulina skaitymui skirtų įrankių rinkinius bei plečia jų funkcionalumą. Ši technologija pasitelkta ir kuriant EPUB grotuvą Lietuvos audiosensorinės bibliotekos administruojamoje virtualioje bibliotekoje ELVIS, skirtoje negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto.

Bendruomenė ir tinklų kūrimas

Konferencijoje pristatytos ir įvairios mobiliosios skaitymo platformos, skirtos skatinti jaunus žmones skaityti. Pavyzdžiui, „Immer“ – keturių žmonių startuolis – sukūrė programėlę kolektyviniam skaitymui ir online susitikimams. Jauni žmonės šioje programėlėje gali komentuoti skaitmeninius leidinius (net atskiras pastraipas ar sakinius) ir matyti vieni kitų komentarus, įspūdžius ar emocijas (pvz., „Pradžioje atrodė nuobodu, bet nuo ketvirto skyriaus taip įtraukė!“). Tai kuria interaktyvią, įtraukią ir socialiai aktyvią skaitymo ir bendravimo patirtį.

Ši platforma jau turi daugiau nei 5000 nuolatinių skaitytojų ir 560 skaitymo klubų, o jos kūrėjai „Immer“ ir toliau nepaliauja tirti jaunimo skaitymo įpročių.

„Digital Publishing Summit 2024“ suteikė puikią progą dalyviams ne tik sužinoti apie naujausias leidybos technologijas, bet ir plėsti profesionalius ryšius. Konferencijos metu vyko diskusijos ir buvo dalinamasi pranešimais, kurie sukūrė erdvę idėjų mainams ir naujų galimybių atsiradimui. Tai stiprina skaitmeninės leidybos bendruomenę Europoje ir už jos ribų.

„EDRLab“ organizuotas „Digital Publishing Summit 2024“ dar sykį patvirtino, kad skaitmeninė leidyba yra dinamiškas ir greitai besivystantis sektorius, turintis didelį potencialą transformuoti tiek knygų suvokimą, tiek naudojimąsi jomis.

Renginyje dalyvavo Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) Leidybos vadovė Alisa Žarkova, kuri kartu su kitais skaitmeninės leidybos profesionalais aptarė šio sektoriaus ateities perspektyvas.

Kelionė finansuota Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo Kultūros ministerijos finansuojamo projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ stažuočių programos 2024 m. lėšomis.