Tyrimas apie disleksiją turinčius ELVIS skaitytojus: auditorijos apžvalga, patirtys ir poreikiai

Nuo mažiau nei 10 iki daugiau nei 1000 – tiek per paskutinius 5 metus išaugo ELVIS vartotojų, turinčių skaitymo sutrikimus, skaičius. Kas sudaro šią auditoriją ir kokie jos poreikiai?

Disleksijos auditorijos apžvalga

ELVIS disleksijos auditorija šiandien – tai mokyklinio amžiaus vaikai, kurie naudojasi garsinėmis knygomis tiek mokymosi kontekste, tiek savo malonumui.

Vidutinis ELVIS vartotojas, turintis skaitymo sutrikimą, išsiskiria šiais bruožais:

• jaunu amžiumi (vidutiniškai 13 m.)

• gyvenama vieta (beveik 70 proc. iš didmiesčių)

• technologijomis (naudojasi drąsiai ir įvairiomis)

• ir netgi lytimi (2 iš 3 berniukai).

Giluminiai interviu ir kokybinė tyrimo dalis leidžia geriau suprasti itin svarbų šios auditorijos amžiaus tarpsnį – mokymosi pradžią. Tai etapas, kuomet išryškėja ir (dažniausiai) yra nustatomi mokymosi sunkumai, todėl yra reikalinga visapusė pagalba tiek iš tėvų, tiek iš mokymosi aplinkos.

„Aš žinau, kad yra daug įvairių tokių priemonių, visko, visko, kurios neatsiranda ant tokio [turinčio disleksiją] vaiko stalo – ta informacija netgi iki manęs neateina.“ (Luka, 13 m. berniuko mama)

Vaikų tapimas ELVIS skaitytojais ir pirmi žingsniai naudojantis garsinėmis knygomis priklauso nuo tinkamų specialistų rekomendacijų ir aktyvaus tėvų įsitraukimo. Todėl galvodami apie jaunuosius ELVIS vartotojus, visada turime atsižvelgti ir į juos supančią aplinką.

Ryškėja sparti literatūrinių poreikių kaita vaikams bręstant. Pradinėse klasėse vaikai dažniausiai priversti tiek plėsti įprasto skaitymo įgūdžius, tiek atrasti garsines knygas. Kartais šios dvi užduotys papildo viena kitą, o kartais dėl vienos tenka atsisakyti kitos. Šiame tarpsnyje vaikų literatūriniai pomėgiai dar tik formuojasi ir greitai keičiasi, todėl reikalingas platus spektras leidinių formatų, žanrų ir temų.

ELVIS patinka, bet tobulėti tikrai reikia

Nors bendri respondentų atsiliepimai apie ELVIS yra teigiami, tačiau tai technologiškai įvairi ir (dažnai) pažengusi auditorija, kuri turi aukštus reikalavimus. Tiek tėvai, tiek vaikai nori naudotis visomis ELVIS funkcijomis, skaityti skirtingo formato leidinius ir prisitaikyti priemones pagal savo poreikius. Kartais tai išryškina spragas ir nepatogumus ELVIS platformoje bei leidiniuose.

Ūla (10 m.): [Klausiau] „Berniukas, vardu Lukas“ [K. Brooks „Lukas“] – tenai [...] labai dramatiška, tokia romantiška istorija ir man labai patiko, bet aš tiesiog nebeišklausiau visos knygos, nes man pastoviai, visada niekaip neužsifiksavo [paskutinė klausyta vieta] ir man reikėdavo pusę knygos praleidinėti tada, ir aš dėl to numečiau.
Laima (mama): Bet tu gal net norėtum pabaigt, paklausyt?
Ūla: Jo, žiauriai.

Šių problemų ištaisymas yra itin svarbus tyrimo auditorijai, kadangi daug vaikų stokoja motyvacijos arba dėmesio (garsinių ir ne tik) knygų skaitymui, o tėvams dažnai trūksta laiko gilintis į neaiškumus. Todėl net nedideli papildomi trukdžiai gali reikšti, jog vartotojas nustos naudotis ELVIS.

Daug išsakytų problemų susiję su švietimo sistema

Daug tyrimo dalyvių išsakytų sunkumų ir neišpildytų poreikių susiję su platesnėmis problemomis Lietuvos švietimo sistemoje. Tai prieinamos mokomosios medžiagos trūkumas, vėlyvas skaitymo sutrikimo diagnozavimas, netinkamos arba nepilnos specialistų rekomendacijos ir kiti vaikų bei tėvų padėtį apsunkinantys faktoriai.

„Taip, sunku [naudotis vadovėliais], ten būna kartais tie šriftai smulkėja, pavyzdžiui, lietuvių kalbos literatūra – tai jau dabar septintoj [klasėj] jos yra daug, šriftas yra toks jau gan smulkus.“ (Luka, 13 m. berniuko mama)

„Būtų visiems iš tikrųjų lengviau, jeigu būtų daugiau supratimo ir integracijos, galimybių – įgarsintų vadovėlių, pritaikytų.“ (Ona, 13 m. mergaitės mama)

Lietuvoje apie disleksiją plačiau pradėta diskutuoti dar visai neseniai, tačiau vaikų, susiduriančių su skaitymo sunkumais, patirtys ir specialistų iššūkiai siekiant suteikti geriausią pagalbą yra panašūs į kitų šalių.

Su panašiais rūpesčiais susiduria ir Suomija

2023 m. atliktame Suomijos prieinamumo bibliotekos „Celia“ tyrime 1–9 kl. mokiniai, patiriantys įvairius mokymosi sunkumus, pabrėžė tinkamo šrifto dydžio svarbą, poreikį iliustracijoms ir trumpesniems tekstams, skaitymą „pakaitomis“ su globėjais. Tyrime dalyvavę pedagogai akcentavo vaikų įvairovę ir būtinybę atsižvelgti į individualius poreikius bei vaikų motyvaciją, kadangi „geriausios priemonės yra tos, kuriomis mokiniai nori ir sugeba naudotis“.

Lietuvoje disleksijos auditorija vis dar yra nauja ir mažai pažįstama – tiek LAB, tiek su ja dirbantiems ugdymo specialistams, tiek tėvams bei platesnei visuomenei. Sparčiai keičiasi mokymosi aplinka, kurioje atsiduria vaikai, turintys skaitymo sunkumų, ir auga nauja karta (vyresnių) ELVIS vartotojų, skaitančių savaip. Norint užtikrinti jiems geriausias galimybes, svarbu tęsti sistemišką darbą su šia auditorija, gilintis į jos poreikius ir kurti juos geriausiai atliepiančias paslaugas.

Tyrimą atliko, su tėvais kalbėjosi ir rekomendacijas parengė Lietuvos audiosensorinės bibliotekos tyrėjas Ignas Vyšniauskas. Visas tyrimas EPUB ir PDF formatais pateikiamas čia: https://www.labiblioteka.lt/veiklos-tyrimai/disleksija-nauja-elvis-vartotoju-grupe-auditorijos-apzvalga-patirtys-ir-poreikiai/1072