Neregiams ir silpnaregiams pritaikyta dar daugiau lietuviškų kino klasikos filmų

Lietuvos kino centras, siekdamas lietuvišką kiną padaryti prieinamą visiems, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) ir virtualios bibliotekos ELVIS kolekciją papildo trimis lietuviškos klasikos filmais su garsiniu vaizdavimu. 

Šių metų pradžioje Lietuvos kino centrui kartu su LAB atlikus bibliotekos vartotojų apklausą paaiškėjo, kuriuos lietuviškos klasikos filmus žiūrovai norėtų išvysti. Išrinkti ir įgarsinti buvo trys filmai: „Velnio nuotaka“ (A. Žebriūnas, 1973 m.), „Vasara baigiasi rudenį“ (G. Lukšas, 1981 m.) ir „Neatmenu tavo veido“ (R. Banionis, 1988 m.). 

„Lietuvos kino centras tęsia tradiciją praturtinti virtualią ELVIS biblioteką lietuviška kino klasika. Kasmet šis siekis įgauna unikalų matmenį, nes filmus apgalvotai atrenka regos sutrikimų turintys žiūrovai. Šios iniciatyvos esmę sudaro įsitikinimas, kad kinas yra universali kalba ir kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo gebėjimų, turėtų turėti vienodą galimybę susipažinti su mūsų kino pavelde glūdinčiais kultūros lobiais. Į atrankos procesą įtraukdami regos sutrikimų turinčių žmonių bendruomenę ne tik pagerbiame jų požiūrį, bet ir prisidedame prie įtraukesnės kino aplinkos kūrimo. Pasakojimo, garso ir emocijų galia pranoksta regėjimo apribojimus ir sukuria įtraukiančią patirtį visiems žiūrovams,“ – sako Lietuvos audiosensorinės bibliotekos Leidybos vadovė Alisa Žarkova.

Garsinis vaizdavimas – tai vienas iš audiovizualinio vertimo būdų, perteikiantis vizualinę informaciją žodžiu. Tai padeda neregiams ir silpnaregiams geriau suprasti teatro spektaklius, kino filmus, televizijos laidas, dailės parodas, sportines varžybas. Pirmosios „audiodeskripcijos“, pritaikytos masiniam naudojimui, pradėtos kurti JAV 2009 metais. 

Kiekvienais metais Lietuvos kino centras pildo restauruotų filmų kolekciją, pritaikytą specialiųjų poreikių turintiems žiūrovams. Dabar filmus gali žiūrėti ne tik regos sutrikimą turintys, bet ir neprigirdintys ir kurtieji.