Helsinkis – tolimiausias ELVIS autobuso pasiektas taškas

Pačioje lapkričio pabaigoje ELVIS autobusas išvyko į Suomijos sostinę! Audrius, dvi Linos, Ramunė, Vytautė ir Viktoras vyko susitikti su Suomijos bibliotekos Celia, per šalies viešųjų bibliotekų tinklą aptarnaujančios įprastai skaityti negalinčius vartotojus, komanda. Celia domėjosi garsinių knygų sklaida Lietuvoje, grotuvėliais, kuriuos siūlome senjorams, o mums buvo be galo įdomu išgirsti, kad apie garsines Celia knygas žino kiekvienas Suomijos bibliotekininkas!

Celia, kaip ir Lietuvos audiosensorinė biblioteka, gimė kaip neregius aptarnaujanti institucija. Ši biblioteka gyvuoja jau daugiau kaip 130 metų, o skaitytojus, turinčius disleksiją ar kitų skaitymo iššūkių, aptarnauti pradėjo daugiau nei prieš dešimtmetį. Šios bibliotekos steigėja – Suomijos Kultūros ir švietimo ministerija.

Celia turi apie 74 tūkst. registruotų vartotojų, kuriuos sąlyginai galima suskirstyti į dvi dideles grupes – (1) disleksiją turinčius vaikus ir jaunuolius bei (2) dėl silpstančios regos ar fizinės sveikatos skaityti negalinčius brandaus amžiaus asmenis. „Not everybody gets the same, but everybody gets what they need“ („Ne visi gauna tą patį, bet kiekvienas gauna tai, ko jam reikia“), – sako Celia direktorė Minna von Zansen.

Kaip Suomijos bibliotekos aptarnauja įprastai skaityti negalinčius žmones?

Celia turi savo virtualią garsinių knygų biblioteką, panašią į mūsų ELVIS – ji vadinasi CeliaNet. Celia garsinės knygos, kaip ir Lietuvoje, išduodamos tik asmenims, negalintiems skaityti įprastai, tačiau tai vyksta kiek kitokiu principu. Prisiregistruoti prie Celia galima keliais būdais:

1. Per viešųjų bibliotekų tinklą (atėjus į biblioteką arba telefonu). Bibliotekininkas užpildo specialią registracijos formą, ir asmuo, žodžiu patvirtinęs, kad negali skaityti įprastai, gauna prieigą prie Celia garsinių knygų. Apie garsines Celia knygas ir jų skaitytojus žino kiekvienas (!) Suomijos viešosiose bibliotekose dirbantis bibliotekininkas.

2. Per mokyklų ir aukštųjų mokyklų tinklą – tokiu atveju mokytojas, matydamas, kad mokiniui reikalingos garsinės knygos, suteikia jam prieigą prie Celia paslaugų.

Galimybės registruotis internetu pačiam vartotojui Celia nesuteikia. Pati Celia tiesiogiai skaitytojų neaptarnauja – ši biblioteka nekaupia ir neturi fizinių fondų, nevykdo renginių ar edukacijų. Visas aptarnavimas vyksta arba per viešųjų bibliotekų tinklą, arba internetu per CeliaNet, arba paštu.

Paštu Celia pagal tam tikras patvirtintas taisykles registruotam vartotojui siunčia kompaktiniuose diskuose įrašytas garsines knygas arba leidinius Brailio raštu. Nei vienų, nei kitų grąžinti nereikia.

Helsinkio miesto biblioteka Viikki: mūsų ir Celia tikslas – tas pats

Celia nustojo tiesiogiai aptarnauti vartotojus maždaug 2005 m. – nuo tada įprastai skaityti negalintys vartotojai aptarnaujami per Suomijos viešųjų bibliotekų tinklą. Kalbantis su Helsinkio miesto Viikki biblioteka, buvo nuostabu stebėti komandos užsidegimą. „Ieškome kuo įvairesnių būdų dirbti su Celia ir skaityti negalinčiais žmonėmis, nes tiesiog išdavinėti knygas ir registruoti – nuobodu“, – sakė su mūsų komanda bendravę Viikki dirbantys kolegos.

Suomijos viešosios bibliotekos teigia, kad jų ir Celia tikslas – tas pats: plėsti skaitytojų ratą, didinti leidinių prieinamumą, skatinti visuomenę skaityti. Celia yra viešųjų bibliotekų paslauga ir bibliotekininkai su džiaugsmu ją teikia. Su Celia dirba 500 Suomijos viešųjų bibliotekų (kiekvienoje iš jų yra kontaktinis asmuo Celia paslaugoms), šias veiklas koordinuoja maždaug 30 Celia ambasadorių, kurie taip pat yra viešųjų bibliotekų darbuotojai. Su šiais 30-ia ambasadorių Celia komanda derina kas tris metus viešosiose bibliotekose vykstančias viešinimo kampanijas, tariasi dėl veiklos krypčių ir tinkamos pagalbos bibliotekų tinklui.

Beje, Suomijos įstatymuose numatyta, kad specialioji biblioteka ir viešosios bibliotekos privalo bendradarbiauti. O kadangi Celia steigėja – Suomijos Kultūros ir švietimo ministerija, natūralu, kad jiems kur kas paprasčiau užtikrinti mokymosi medžiagos prieinamumą.

Ką dar veikia Celia?

Žinoma, spausdina Brailio raštu. Gamina iškilias iliustracijas neregiams ir turi sukaupusi didžiulę tokių iliustracijų biblioteką. Pagal mokyklų užsakymą adaptuoja mokymosi medžiagą neregintiems ar prastai matantiems mokiniams. Patys kuria taktilines knygeles mažiausiems skaitytojams.

Atlieka tyrimus – vėliausias, kurį pristatė ir mums, buvo išsamus interviu su disleksiją turinčiais mokiniais, siekiant išsiaiškinti, kokiu būdu jie mokosi, skaito, kas jiems paprasčiausia, o kas kelia daugiausia iššūkių. Vaikai teigia, kad jiems patraukliausias yra skaitmeninis EPUB formatas, kuriame garsas sinchronizuotas su tekstu, o balsu skaitoma eilutė pažymima realiuoju laiku.

Dirba su šalies leidėjais. Celia, kaip ir šiuo metu Lietuvos audiosensorinės bibliotekos, tikslas – kad leidėjai tinkamai pasiruoštų nuo 2025 m. įsigaliosiančiam Europos prieinamumo aktui ir gebėtų leisti prieinamus skaitmeninius leidinius.

Celia komanda daug dėmesio skiria matematinių ženklų užrašymui prieinamu skaitmeniniu būdu bei kartu su kitomis Skandinavijos šalių bibliotekomis analizuoja dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes.

Šis darbo stebėjimo vizitas vyko pagal 2023 m. bibliotekų specialistų profesinių stažuočių programos apimtyje įgyvendinamą projektą „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“.