Kaip didinti pritaikytų leidinių prieinamumą, nepažeidžiant kūrėjų interesų?

Virtualios bibliotekos ELVIS auditorija sparčiai plečiasi, o augantys skaitmeniniai ELVIS fondai jau ne vien LABiblioteka leidybinės komandos nuopelnas. Dalis pritaikytų leidinių atkeliauja tiesiai iš Lietuvos leidėjų. Tai mus dar labiau įpareigoja pasirūpinti intelektinės nuosavybės apsauga – ties šiuo klausimu kartu su partneriais iš įvairių Lietuvos sektorių dirbame jau trečius metus.

„Ilgą laiką dirbę tik su regos negalią turinčiais vartotojais, prieš trejus metus išsikėlėme strateginį tikslą plėsti auditoriją ir atverti prieigą prie specialiųjų formatų leidinių visiems, kurie dėl fizinės negalios, mokymosi, raidos ar skaitymo sutrikimų (pvz., disleksijos) negali skaityti įprastų spausdintų knygų, – sako Lietuvos aklųjų bibliotekos, įkūrusios ir administruojančios virtualią biblioteką ELVIS, direktorė Inga Davidonienė. – Šio tikslo siekiame vadovaudamiesi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo išimtimi. 25 straipsnis leidžia mums vykdyti leidybinę veiklą neatsiklausiant autorių teisių savininkų sutikimo ir nemokant jiems atlygio. Tačiau įstatymas mus tuo pačiu įpareigoja suteikti prieigą tik tiems vartotojams, kurie negali skaityti įprasto spausdinto teksto. Į šią galimybę žiūrime labai atsakingai ir stengiamės, kad visuomenėje būtų kuo daugiau žinojimo, supratimo ir pagarbos autorių teisėms.“

Pastebėję skirtingų institucijų požiūrio ir priimamų sprendimų skirtumus, inicijavome diskusiją „Kas gali skaityti prieinamo formato leidinius?“, kurioje kartu su ekspertais iš Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų, Neįgaliųjų reikalų departamento, asociacijų AGATA ir „Kitoks vaikas“ ieškojome atsakymų į ne tokius paprastus tarpinstitucinius klausimus.

Kas gali būti ELVIS vartotojais? Ar vien negalios faktas (net ir nesukeliantis skaitymo sunkumų) suteikia teisę į garsinę knygą? O gal virtualios bibliotekos ELVIS fondus atveria skaitymo sutrikimas, nors jis ir nėra susijęs su jokia negalia? Kokias galimybes skaityti jiems patogiais formatais turi neregiai, silpnaregiai, disleksiją ar fizinę negalią (dėl kurios negali laikyti knygos ar sėdėti) turintys asmenys?

„Modernus autorių teisių reguliavimas šiandien suteikia pakankamai plačias galimybes be autorinio atlyginimo ir autorių leidimo pritaikyti knygas skaitymo negalią turintiems, – teigia mūsų partneriai – asociacija AGATA. – Lietuvos aklųjų biblioteka šiam tikslui jau turi per 15 tūkst. pritaikytų leidinių. Pavyzdinis LABiblioteka atsakingumas ir atidumas laviruojant tarp neįgaliųjų bei kūrėjų teisių kelia susižavėjimą.“

„Kviečiame sekti šios nuostabios, atsakingos ir atviros LABibliotekos veiklą, aktualią visai Lietuvai – tobulėjančiai, vis labiau įtraukties link judančiai valstybei. Dėkojame ir žavimės esamomis ir būsimomis bibliotekos iniciatyvomis dėl lengvai suprantamos kalbos. Jūsų veikla ir idėjos įkvepia!“, – sakė Agnė Župerkaitė, iniciatyvos „Kurk Lietuvai“ dalyvė.

Gebėjimas skaityti ne visada susijęs su negalia (pvz., disleksija yra ne negalia, o sutrikimas), kaip ir negalia dar nereiškia, kad žmogus negali skaityti (pvz., vežimėliu judantis žmogus turi negalią, bet gali skaityti ir laikraštį, ir knygą). Tad atsakymas į klausimą, kas gali skaityti specialiųjų formatų leidinius iš virtualios bibliotekos ELVIS, yra paprastas: tie žmonės, kurie negali skaityti įprastai.

Likome sužavėti kolegų užsidegimu kurti pokytį. Svarbiausia, kad visos institucijos, dirbančios su negalią ar individualių skaitymo poreikių turinčiais asmenimis, vienodai suprastų tiek autorių, tiek savaip skaitančių žmonių teises ir galimybes.