Prieinamo formato leidiniai apie Ukrainą

Šiandien viso pasaulio dėmesys nukreiptas į Ukrainą, drąsiai kovojančią už savo ir viso demokratinio pasaulio ateitį. Atrinkome su Ukraina susijusius leidinius ir skatiname knygos puslapiais nusikelti į šią garbingą šalį ir pažinti jos istoriją. Visi šie leidiniai pažymėti papildomais raktažodžiais: #StandwithUkraine ir #KartusuUkraina. 💙💛

Štai kas tavęs laukia virtualios bibliotekos ELVIS lentynose: https://bit.ly/KartusuUkraina.

1. Serhij Žadan „Internatas“

„Internatas“ – tikrais įvykiais paremtas romanas apie karą Donbase ir jame atsidūrusį daug galios neturintį žmogų. Ukrainiečių kalbos mokytojas Paša keliauja per fronto liniją pasiimti sūnėno iš internato. Pavojingos kelionės metu jis priverstas permąstyti savo pažiūras ir pasirinkti, į kurią pusę stoti. Pro langą matomi nuniokoti miestai ir miesteliai, ginkluoti kareiviai ir be namų likę žmonės nepadeda apsispręsti. Leisgyvis senukas su ką tik iš mokyklos parbėgusia anūke, paskubomis svetimus kailinius užsimetusi ir gatvėje atsidūrusi Vira, kita kiek isteriška moteriškaitė, kažkodėl įsikibusi tuščio lagamino, – kiekvienas jų turi savitą įvykių versiją. Surasti vieną tiesą tampa sunku. Ar tai išvis įmanoma?

 2. Jonas Öhman „Donbaso džiazas“

„Šis kūrinys – ir apie Ukrainą, ir apie Lietuvą. Apie valstybingumą, pralaimintį prieš feodalinę korupciją, biurokratiją ir tingumą. Knyga autentiška, atvira ir nuoširdi, provokuojanti klausimus, kamuojančius ir patį autorių – gryną švedą, patyrusį su Lietuva audringą laisvės romaną, todėl taip tiksliai užčiuopiantį istorines paraleles. Žingsnis po žingsnio virtusį tikru šiuolaikiniu partizanu, „išdurnėjusiu litovcu“, „šalena panda“, „volontioru“, džiazuojančiu visais įmanomais ir neįmanomais būdais, kad padėtų ir gelbėtų. O su šia knyga – kad primintų, kas mums yra Ukraina, skatintų palaikyti ir suprasti kovotojus, kurie Rytų Ukrainoje gina savo ir mūsų laisvę.“ (prezidentė Dalia Grybauskaitė)

3. Ramūnas Bogdanas „Juodas sniegas, raudonas dangus“
Romanų ciklo „Ukrainos tridantis“ antroji knyga.

Istorija tęsiasi. Atrodo, Nikas Fosas apgynė savo ūkį ir atsikratė banditų. Tačiau netrukus pastebi, kad jo sąskaitos paslaptingai ištuštėjo, o bandydamas atgauti santaupas vėl įsipainioja į korupcijos ir nusikaltėlių voratinklį. Visgi didysis voras yra ne valdininkėliai bei banditėliai, o tie, kas sėdi Kremliuje. Tačiau ilgą laiką galingo kaimyno trypiami žmonės gręžiasi į Vakarus ir pamažu šalyje bręsta Maidanas. Dramatiškų kovų fone Nikas turi pats sau atsakyti, ar šis mūšis dėl laisvės tikrai yra jo.

Įtempto siužeto istorija ne tik vaizduoja Ukrainos įvykius, bet ir primena mūsų pačių kovą dėl laisvės 1991-ųjų metų sausį. Tą patį išgyvena ir Baltarusija. Liepsnojančių laužų fone tenka spręsti, ar aukosi asmeninę laisvę dėl bendro siekio, ar tapsi marionete kitų rankose.

4. Andrew Leatherbarrow „Černobylis 01:23:40“

Sovietų Sąjungoje visuomet buvo ieškoma būdų padidinti elektros gavybą šalies pramonės poreikiams užtikrinti. Didinant reaktorių darbo intensyvumą buvo eksperimentuojama ir atominėse elektrinėse. Balandžio 26 d. naktį, 01:23:40 Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo bloko pamainos viršininkas Aleksandras Akimovas nuspaudė avarinį reaktoriaus stabdymo mygtuką. Tačiau buvo per vėlu – grandininė branduolinė reakcija jau buvo nebesustabdoma.

5. Šarūnas Jasiukevičius „Černobylis. Pasaulis po trečiojo pasaulinio karo“

Greičiausiai jūs beveik nieko nežinote apie Černobylį. Tik nuotrupas, detales, ištraukas iš konteksto. Tokio plataus ir išsamaus požiūrio į katastrofą Lietuvos pašonėje dar nebuvo publikuota. Tad kviečiame pasižvalgyti po neįtikėtiną apokaliptinį pasaulį, kurio gelmės net ir po 30 metų slepia daugybę paslapčių. Tapkite jų liudytojais.

6. Ramūnas Bogdanas „Prie bedugnės“

Romanų ciklo „Ukrainos tridantis“ pirmoji knyga. Įtemptas ir pulsuojantis pasakojimas skaitytoją nuveda į skurdžiausias, pavojingiausias ir niūriausias, o kartais ir itin spalvingas Ukrainos vietas. Knygoje skleidžiasi ne tik korupcijoje klimpstančios šalies, bet ir žmogaus paveikslas. Laisvė, teisingumas ir pagarba – vertybės, kurių poreikis veda romano herojus sudėtingiausiais keliais.

7. Dovydas Pancerovas „Kiborgų žemė. Pasakojimas apie Rusijos karą prieš Ukrainą“

Knyga „Kiborgų žemė“ – portalo 15min inicijuoto socialinio projekto dalis. Karas Ukrainoje dramatiškai priminė, kad ir Lietuvos saugumas nėra nepajudinamas, todėl būtinos nuolatinės pastangos jį stiprinti. Stiprinti ne tik aukščiausiu valstybės lygiu. Tai galime ir turime daryti kiekvienas.

8. Sergei Loiko „Oro uostas“

Knyga apie karą, kurio neturėjo būti, ir apie didvyrius, kurie norėjo gyventi, bet turėjo mirti. Tikrais faktais grindžiamas romanas apie Ukrainos karių kovas su prorusiškais separatistais bei Rusijos karinėmis pajėgomis per 242 dienų trukusią Donecko oro uosto apgultį. S. Loiko buvo vienintelis užsienio žurnalistas ir fotografas, kuriam tada pavyko patekti į sugriautą oro uostą ir keletą dienų gyventi drauge su narsiais jo gynėjais.

9. Andrejus Kurkovas „Bikfordo pasaulis“

Virvė buvo jo klajonių prasmė, ginklas ir sykiu teisėjo lazda, teisėjo, kuris pajėgė spręsti: neliest šio pasaulio ar, įbrėžus degtuką, paversti jį prisiminimu tų, kurie išgyvens akmenis lydančioje ugnyje. Ugnyje, apvalysiančioje pasaulį nuo nereikalingų žiaurumų ir nesuprantamų reiškinių, sukurtų blankaus žmonijos proto. Ir mažai ką norėjosi palikti neliestą, o tai, ką būtų galėjęs palikti, nebuvo sukurta žmonių, išskyrus gal tą juodą dirižablį, sklendžiantį aukštai danguje. Taip, jis veikiausiai paliktų visus danguje sklandančius dirižablius ir visus laivus, ir karinius, ir krovininius. Ir laivai, ir dirižabliai buvo vienintelis tikras žmonijos pasiekimas, jos pasididžiavimas. Net kai jis tik apie juos mąstydavo, jo širdis atlėgdavo, ir sunku buvo blogai galvoti apie žmoniją, ir pasimiršdavo jo kelyje sutiktas blogis, radęsis šioje žemėje dėl nežinomų Charitonovui priežasčių. Ir štai jis jau pasirengęs eiti toliau, nepadegęs virvelės, nepasmerkęs žemės liepsnai, atleidęs žmonijai dar kartą – ne atleidęs, bet jos pasigailėjęs.

10. Andrejus Kurkovas „Maidano dienoraštis“

Dienoraštis pradedamas pirma Maidano įvykių – proeuropietiško sąjūdžio – diena, 2013 m. lapkričio 21-ąja. Vėliau taikūs protestai virsta antivyriausybiniais, smurtiniais mūšiais. Istoriniai įvykiai fiksuojami be distancijos, per asmeninę – intelekto ir emocijų – prizmę. Ukrainos įvykiai, kuriuos Maidano dienoraštyje įamžino Andrejus Kurkovas, šiandien ne tik nėra nurimę, jie dar labiau paaštrėjo: šalies krizė virto karo piktžaizde, įsiliejo į plačiuosius politinius, istorinius vandenis. Andrejaus Kurkovo pasakojimo stiprybė slypi jo gebėjime suausti nepaprastus, įsimintinus istorinius įvykius ir paprastą kasdienį gyvenimą. Drauge su autoriumi išgyvename Maidano revoliuciją, prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimą, Krymo aneksiją, be to, dalyvaujame Kurkovo sūnaus 11-ajame gimtadienyje, sodiname bulves Lazarivkoje, drauge su rašytojo mama važiuojame į ligoninę daryti kardiogramos... Ukrainos istorija žmogiška ir gyva.

11. Marija Matiós „Saldžioji Darusia. Trijų gyvenimų drama“

Pats žinomiausias ir populiariausias autorės romanas pagrįstai vadinamas „tragedija, tolygia XX amžiaus istorijai“, o pati Darusia – „beveik bibliniu personažu“. Šioje „Trijų gyvenimų dramoje“ nėra nieko vienareikšmiško: nei veikėjų, nei aplinkybių, nei atomazgų. Romane nerasime epochos masto žmonių ar įvykių, teigiamų ar neigiamų herojų, tačiau, kaip tvirtina kritikai, „skaitai šią knygą – ir skauda širdį“.

12.  „Ukrainiečių apysakos“

Rinkinyje pateikiamos šiuolaikinių ukrainiečių rašytojų G. Tiutiuniko, V. Ševčiuko, V. Drozdo ir N. Bičiujos apysakos, sulaukusios plataus pripažinimo.

13. Panasas Mirnas „Patvirkėlė“

Tai geriausias rašytojo romanas. Į miestą patekusios kaimo merginos tema nenauja, tačiau autoriaus kūrinyje tai skamba kaip rūstus nuosprendis jos pražūties kaltininkams.

14. A. Charkovskis „Žmogus, pamatęs pasaulį: dokumentinė apybraiža apie Vasilijų Jerošenką“

Vasilijus Jerošenka (1890–1952) – ukrainiečių rašytojas, keliautojas, tiflopedagogas, žurnalistas, vertėjas, esperantininkas, visuomenės veikėjas. Neregys, nustebinęs pasaulį. Jis buvo trečias vaikas septynių vaikų šeimoje, o sulaukęs ketverių susirgo tymais. Į medikus tėvai nesikreipė, o religinga teta per šaltį vaiką nunešė į cerkvę, kur jis buvo šlakstomas pašventintu vandeniu. Tokiu pat oru grįžo namo. Prie tymų prisidėjo plaučių uždegimas, vaikas neteko regos. Vasilijui visam gyvenimui užsifiksavo ketvertas vaizdinių: dangus, balandžiai, motinos veidas ir cerkvė.

15. Svetlana Aleksijevič „Černobylio malda“

Baltarusių žurnalistės ir rašytojos knyga pasakoja apie globalinę XX a. katastrofą, pakeitusią ne tik ją patyrusių žmonių pasaulį, bet ir mąstyseną. Tai knyga apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Tai knyga apie žmones, jau gyvenančius po trečiojo pasaulinio karo – branduolinio karo.

16. Vasilis Kozačenka „Žaibas“

1941 metai. Kieta okupantų ranka sukausto visas vakarinės Ukrainos žemes. Rašytojas savo romane rodo, kaip jaunų tik mokyklos suolą palikusių patriotų širdyse įsižiebia kovos dvasia, pasakoja kaip jie susiburia į „Žaibo“ grupę ir stoja grumtis su okupantais ir išdavikais.

17. Peter Englund  „Poltava. Pasakojimas apie vienos kariuomenės žuvimą“

1709 metų vasarą jaunas Švedijos karalius Karolis XII įsibrauna į Rusiją, ketindamas vienu matu baigti užsitęsusį karą. Ties Ukrainos miestu Poltava, esančiu pakeliui į Maskvą, įvykusiam susidūrimui nei nuožmumu, nei dramatiškumu neprilygsta nė vienas kitas to šimtmečio mūšis.