Jauno žmogaus memuarai

Tai knyga apie nerimstantį sustingusios visuomenės žmogų. Klasikinę laiškų romano formą rašytojas įprasmina gan paradoksaliai. Konkretus likimas čia virsta savotiška metafora. Jausminga laiškų išpažintis kartu yra mūsų visų gyvenimo eseistinis apmąstymas. Romane aptariama valdžios mechanizmo poveikis žmogaus dvasiai, paliečiamos skaudžios politinės realijos.

Romaną „Jauno žmogaus memuarai“ sudaro keturiolika laiškų, mirusio jauno žmogaus Leono Cipario rašomų iš anapus savo mokytojui ir draugui Tomui Kelertui. Leonas mėgina išsiaiškinti, kokios jėgos įstūmė mus ten, kur esame, kaip jos formuoja tautą ir asmenybę.

Autoriaus personažas nebeišsitenka trimatėje erdvėje, todėl jo regimas blogis atsiskleidžia ne vien kaip etinis ar empirinis dydis, bet kaip metafizinė galia, nuolatos keičianti veidą, kurianti vis naujas struktūras, kurias atpažinti dar nereikškia – įveikti.