Chanel portretas

Pirmą kartą Paul Morand ir Coco Chanel susitiko 1921 m, nuo to jis palaikė draugiškus ryšius su garsiąja mados diktatore ir 1946 metų žiemą buvo pakviestas aplankyti jos Sen Morise. Paul‘iui viešint C. Chanel namuose Šveicarijoje, jie daug kalbėjosi apie gyvenimą, jos požiūrį į madą, aukštuomenę ir vyrus, taip vystėsi idėja, jog Paul galėtų padėti Coco parašyti autobiografiją. Deja, dėl vienų ar kitų priežasčių projektas taip ir liko neįgyvendintas, o biografiniai užrašai atgulė į stalčių, kur jie išbuvo iki pat 1976-ųjų, kuomet Paul Morand ryžosi iškelti savo užrašus į dienos šviesą ir išleisti knygą „L’Allure de Chanel“ („Chanel portretas“). Tai tapo paskutiniąja rašytojo knyga prieš jo mirtį tų pačių metų vasarą.

Šioje mažytėje ir žavioje knygoje Paul Morand pavyko kaip niekam kitam tiksliai atskleisti artimos draugės Coco Chanel portretą.
Knygoje kandžiu ir valiūkišku didžiosios mados diktatorės balsu pasakojama nuostabi jos kelionė į sėkmę. Pradėjusi vaikystės nuotrupomis Coco ryžtingai keliauja laiku, primena ir prisimena savo artimuosius, prancūzų mados ir meno korifėjus, aušktuomenės atstovus, bičiulius ir priešus...