Gyvenom socializme

Knygoje autorė prisimena patėvį, lietuvių literatūros klasiką Juozą Baltušį. Tokį, kokį jį pažinojo pati, kiti namiškiai, draugai, bendradarbiai, galbūt ir priešai.

Čia rasime faktų, kurie niekada nepateks į oficialius literatūros istorijos dokumentus. Nes šie prisiminimai grindžiami šeimos istorija, kur pinasi kelių kartų likimo vingiai ir aistros. J. Baltušio šeima gyveno laužydama daugelį ano meto standartų, pasakojimai apie Juozą ir Moniką sklido iš lūpų į lūpas ir tapo legenda.

Knygoje "Gyvenom socializme. Prisiminimai apie Juozą Baltušį" aprašomas gyvenimas sovietiniais laikais, rašytojo santykiai su valdžia ir kolegomis. Ir lemtingas virsmas Lietuvai ką tik atgavus nepriklausomybę – kai „laiku nesusipratusio“ rašytojo knygos buvo svaidomos autoriui į veidą, o į Lietuvos aukso fondą literatūrologų įtraukti jo kūriniai, išskyrus „Sakmę apie Juzą“, išbraukti net iš moksleiviams rekomenduojamos literatūros sąrašų. Kodėl taip atsitiko ir kokią asmeninę dramą turėjo išgyventi rašytojas?

Juozas Baltušis per savo gyvenimą (1909–1991) pelnė svarbiausias ano meto literatūrines premijas, jo įtaką liudija suteikti LTSR nusipelniusio meno veikėjo, LTSR liaudies rašytojo vardai. Tarp įvairiapusės jo kūrybos užtenka paminėti „Parduotas vasaras“, „Su kuo valgyta druska“ ar „Sakmę apie Juzą“, kad paaiškėtų, koks svarus rašytojo indėlis į lietuvišką prozą.