Povestuvinė kelionė; Iš užmaršties gelmių

Romano „Povestuvinė kelionė" herojus, brandaus amžiaus žurnalistas, pavargęs nuo gyvenimo kasdieninės rutinos, žmonos ir draugų, nusprendžia apsimesti mirusiu ir pagyventi atokiame Paryžiaus viešbutyje, kad atgautų dvasinę pusiausvyrą. Dabartis jo nevilioja. Mintimis persikėlęs į praeitį, prisimena prieš aštuoniolika metų įvykusią vienos moters savižudybę ir leidžiasi jos gyvenimo pėdsakais... Kone detektyvinė istorija perauga į kitą temą – žmogų apėmusios vidinės tuštumos ir sąžinės analizę.

Romanas „Iš užmaršties gelmių" – dar vienas rašytojo ekskursas į praeitį, dar viena subrendusio žmogaus akistata su savo jaunyste ir neišsipildžiusia svajone, su meile, išdavystėm, pabėgimu ir su Miestu (amžinasis P. Modiano miestas – Paryžius). Šiame paprastame, drauge poetiškame, nostalgiškame romane taip pat neišvengiama paslapties, painių klausimų, liekančių be atsakymo.