Dita

„Dita“ – tai ne šiaip prisiminimų knyga, tai autobiografinė dokumentinė novelių apysaka, o gal ir romanas. Šioje knygoje subtiliai suderinti dokumentinės ir grožinės literatūros elementai. Autorė išmoningai kaitalioja laikus ir įvykius – tarpukario, karo, pokario gyvenimo epizodai mainosi su nūdienos žvilgsniu tiek į vaikystės, tiek į šias dienas. Tokia stilistinė maniera suteikia galimybę meistriškai tapyti gyvus žmonių paveikslus, brėžti naujai atsiveriantį istorinį foną. Gilaus dramatizmo scenas, ypač susijusias su pačios autorės asmenine drama, keičia šviesus optimizmas, lyriniai atsivėrimai, ironijos ir autoironijos gaidos.