Mano apelsinmedis

Autobiografinis pasakojimas apie mažą berniuką, smalsiai ir atvira širdimi tiriantį pasaulį, siekiantį pažinti ir suprasti jį supančią tikrovę. Berniukas, vardu Zeze, gyvena kukliame Rio de Žaneiro priemiestyje. Jo šeima patiria finansinių sunkumų: tėvas bedarbis, motinai tenka dirbti viršvalandžius, kad išlaikytų visą šeimą. Jautrus berniukas ieško švelnumo, meilės ir tikrumo santykiuose su kitais suaugusiais žmonėmis, savo broliais bei seserimis. Vaizduotės pasaulis, kuriame kalbasi su vidiniu paukšteliu, sode augančiu apelsinmedžiu, šuoliuoja prerijose su vesternų herojais ir pasineria į kino žvaigždžių gyvenimus, padeda išgyventi skaudžius susidūrimus su tikrove. Skurdas, nesupratimas ir smurtas šeimoje žeidžia, naikina norą gyventi atvira širdimi.

Berniukas labai anksti išgyvena skaudžią netektį, tačiau su kitų žmonių pagalba suranda jėgų įveikti patirtą traumą. Suabejojęs vaizduotės pasauliu, lieka jam atviras, suprasdamas, kad jame slypi vidinė žmogaus jėga.

Kūrinys kelia bendražmogiškuosius tarpusavio santykių, smurto šeimoje, meilės, švelnumo, atjautos, bendrystės klausimus, todėl, nors parašytas XX a. pradžioje, išlieka aktualus ir šiandien. Šis kūrinys – švelnus kvietimas atsigręžti į savo vidinį pasaulį, savo vaikystę, kurioje išgyvenome ir skaudžių, ir linksmų akimirkų, dėl kurių tapome tuo, kas esame šiandien.