Stern 111

Romanas „Stern 111“ pratęsia ankstesnį Lutzo Seilerio romaną „Kruzas“ (2014) - Berlyno sienos griūties, laisvės temą. „Kruzo“ veikėjai puoselėja laisvės idealybę, jos siekį, „Stern 111“ veikėjai išgyvena laisvės realybę.

„Stern 111“ plėtojamos dvi siužetinės linijos: po Berlyno sienos griūties į Rytų Berlyną atvykusio, bandančio jame įsitvirtinti Karlo ir vos atvėrus sienas į Vakarus patraukusių jo tėvų. Romane perteikiamas dviejų kartų požiūris į laisvę ir lyg ir dėsningas, ankstesnio gyvenimo, arba jaunystės, lemiamas asmeninės laisvės, arba savasties, įgyvendinimas. Kitas „Stern 111“ klodas - Rytų Berlyno kasdienybė griuvus sienai: skvotų kūrimasis, namus nusavinusiųjų tarpusavio kovos, grumtynės su policija, pirmų privačių kavinių steigimas; kiek ideologizuota ir radikalizuota būtis.

Valstybei išgyvenant lūžį, asmenybės lūžį patiria ir romano pagrindinis veikėjas Karlas, mūrininkas ir poetas, kurio gyvenimo ašimi Rytų Berlyne tampa Werkzeug - Werkbank - Werk. Įrankis (statybos ir poezijos) - varstotas, staklės (romane jis dažniau vadinamas darbastaliu, ant jo kuriama poezija) - darbas, kūrinys. Tai autobiografiška, bet ne asmeniška, nes asmenį nustelbia visumos vyksmas, arba virsmas.