Deivės

Daugelis šiandien moterų patiriamų sunkumų kyla iš to, kad pasaulyje jos pereina į veiklos lauką, anksčiau skirtą tik vyrams, ir moteriškų mitologinių modelių jame nėra. Jos keliasi į individualių žygių, laimėjimų ir savirealizacijos laukus ir džiungles.

Moteris – mūza, gyvybės šaltinis, kosmoso kūrėja, žynė, o kartu ir aistringa gundytoja, piktavalė dvasia. Knygoje J. Campbellas gilinasi į moterų archetipus. Aprėpdamas ne vieną epochą – nuo neolito iki Renesanso – J. Campbellas grįžta prie pamatinių žmonijos pasakojimų, tarp kurių – Didžiosios Deivės mitas, Homero epai, šumerų ir Egipto mitologijos, viduramžių Artūro legendos, ir aptaria esmines moteriškų dievybių funkcijas bei simbolius.

Kaip skirtingos kultūros vaizdavo deives meno kūriniuose? Kaip kito nuogo moters kūno suvokimas? Ką šiandien mums kalba Afroditė, Atėnė, Hera ir kitos klasikinių mitų moterys? Knyga „Deivės. Dieviškojo moteriškumo paslaptys“ kviečia į įspūdingą kelionę po mitų pasaulį, supažindina su archetipiniais moters įvaizdžiais ir klausia, kaip jie koreliuoja su jos vaidmeniu šių laikų visuomenėje.

„Niekam – nei Freudui, nei Thomui Mannui, nei Lévi-Straussui – nepavyko į mūsų kasdienę sąmonę grąžinti tokios stiprios mitų pasaulio ir amžinųjų jo vaizdinių pajautos.“
Psichologas, archetipinės psichologijos pradininkas Jamesas Hillmanas