Stiklo vaikai

Maži miesteliai yra ramūs ir tingūs. Juose gyvenimas teka lėtai, tyliai ir nuobodžiai.

Bilė pritūpė, kad geriau matytų. Ne, jai nepasirodė. Kuo ilgiau žiūrėjo į dulkėtą stalviršį, tuo labiau bijojo. Virš dulkėse jos padaryto brūkšnio buvo atsiradęs mažytės rankutės atspaudas, tarsi į vidų būtų užėjęs vaikas, padėjęs delną ant dulkėto paviršiaus ir išėjęs.

Kažkas keista vyksta name, kuriame apsigyveno Bilė su mama. Atrodo, visi žino, kas dedasi, bet slepia tiesą. Namą gaubia senos paslaptys, kurias atkapstyti ne tik sunku, bet ir pavojinga.

Ir kuo toliau, tuo darosi baisiau. Svarbu kuo greičiau suprasti, kas iš tikrųjų vyksta, kol nepasikartojo siaubingi praeities nutikimai...