Roberto Bolaño
Prakeiktos žudikės
novelių rinkinys
„Dabar nebėra laiko nuobodžiauti, laimė kažkurioje žemės vietoje prasmego, liko tik nuostaba.“
„Prakeiktos žudikės“ („Lalo Kuros priešistorė“)
Maištas, literatūra ir kelionės – šios temos, ryškios visoje Čilės rašytojo Roberto Bolaño kūryboje, plėtojamos ir novelių rinkinyje „Prakeiktos žudikės“. Iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatingų žmonių – tokiu R. Bolaño laikė ir save – kasdienybę staiga persmelkia nuotykio, to, kas neįprasta ir kas išlaisvina, nuojauta. R. Bolaño rašo apie rutinišką buvimą ir sukyla prieš jį, vaizduodamas jaunus, jautrius veikėjus, norinčius stipriai patirti gyvenimą. Autorius ir šioje knygoje išlieka profesionalus melagis – novelės pilnos rašytojų – ir tikrų, ir išgalvotų – biografijų detalių, kurios veda vaizduotę tolyn už tekstų.
„Prakeiktos žudikės“ (Putas asesinas, 2001) – pirmas R. Bolaño novelių rinkinys, pasirodantis lietuviškai, ir paskutinis, ispaniškai išleistas autoriui esant gyvam. Šiuose trylikoje apsakymų, parašytų gerai atpažįstamu rašytojo stiliumi, susipina humoras ir neviltis, lyrizmas ir autobiografiškumas. Drauge matyti, kaip rašytojas, atiduodamas duoklę meistrams, žengia tolyn nuo tradicijos.
R. Bolaño trumposios prozos pasaulis kupinas keistų personažų, gyvenančių visuomenės paraštėse: valkatų, homoseksualų, klajojančių poetų, bepročių, savižudžių – visų tų, kuriuos pats autorius vadino „žlugusia karta“. Daugelį istorijų tarpusavyje jungia ir knygą prie novelių romano priartina Arturo Belano personažas. Tai maištaujantis klajoklis, R. Bolaño alter ego. Jo akimis skaitytojai stebi neramų Lotynų Amerikos gyvenimą, sudėtingą šio regiono istoriją ir prieštaringą žmonių tapatybių kaitą. Novelių personažai siekia išsilaisvinti iš nuspėjamumo skafandro. Tekstuose veriasi ir nepaprastas tų, kurie gyvena ant marginalumoribos, maištas. Novelėse rasime kelionę kaip pabėgimą ir kaip gyvenimo būdą, meną kaip apsėdimą; būtinybę atrasti, kas nežinoma; bandymą rasti savo vietą kitoje šalyje.
„Jis buvo eksperimentuojantis rašytojas, išradęs naujas formas, prabilęs nepriklausomu ir labai kritišku balsu.“
Nobelio premijos laureatas Mario Vargas Llosa