Magija tvyro ore. Kn. 1

Ciklo „Kvapų vaistinė“ pirmoji knyga.

Palikti namus ir draugus, trenktis į kitą Vokietijos kraštą – ir viskas, ką ten randi, tėra neaišku kada pastatyta vila, tarp aplinkinių turinti nekokią reputaciją. Tačiau kai atskleis jos paslaptis, Liusė seną pastatą ims vertinti visai kitaip – apie trylikametės mergaitės ir jos broliuko Beno nuotykius pasakojama pirmojoje trilogijos dalyje „Kvapų vaistinė. Magija tvyro ore“.

Iš tolo „Evijos“ vila atrodo visai padoriai – lyg cukraus glajuje pamirkyta puošni pilaitė. Bet tik prieik arčiau ir visas grožis dings – visi kampai suklypę, langai neužsidaro, išblukę dažai lupasi, aplink keistai kvepia, o kiekvieną laisvą plotą savinasi vijokliai. Blogiausia, kad vila stovi „viduryje niekur“: nuo miestelio iki Berlyno – šešios valandos kelio automobiliu!

Liusė būtų laiminga, jei jos šeima būtų pasilikusi gyventi senuosiuose namuose su visais patogumais. Tačiau šiandien ji su mama, tėčiu ir mažuoju broliuku atsikraustė į „Evijos“ vilą – kažkokį seną krosnimi kūrenamą pastatą. Kol paauglė bamba, jos mama negali atsidžiaugti sėkmingu pirkiniu – toks senove alsuojantis pastatas, ir taip pigiai! Nenuostabu, kad ji džiūgauja, juk ji - restauratorė, kuriai tik duok atkurti kokią senieną… Be to Liusei neramu, nes kaimynų berniukai namą vadina „šiurpų vila“...

Jau nuo pirmos dienos Liusės dėmesį atkreipia keisti kvapai tvyrantys visuose namo kambariuose ir koridoriuose. Be to, ką reiškia prie durų kabantis senas nublukęs užrašas, skelbiantis, kad nosis yra sielos vartai?.. Ir kokias duris atrakina tas senas raktas, kurį Liusė randa po grindų lenta – juk jis netinka nė vienai iš spynų! Galbūt jis veda į slaptą kambarį, apie kurį niekas nežino?..