Fata morgana

Romanas pasakoja apie abiejų pasaulinių karų ir tarpukario laikotarpio Kėdainius. Rašytoja aprašė realius įvykius ir žmones, apie kuriuos jau pasakojo vyresniosios kartos šeimos moterys. Romanas žada dramas, pasakojimus apie kėdainiškių gyvenimą, legendas bei siaubo istorijas šiek tiek primenantį siužetą.

Fata Morgana yra terminas, nusakantis optinę iliuziją, kai objektai esantys vandenyje atrodo lyg sklendžiantys ore. Tokį efektą aprašomu laikotarpiu mokslininkai pastebėjo ir netoli Kėdainių. Fata Morgana šioje knygoje tampa paslapčių simboliu.

Sonata Dirsytė pati gimė ir augo Kėdainiuose. Jos mama, močiutė ir prosenelė pasakojo daugybę istorijų apie gimtąjį kraštą, kurias vis dar pamena vyresnioji karta, o štai jaunimas jau nieko nežino. Jie negirdėjo garsiausių legendų, pasakojimų apie Šventybrasčio Barborą ar vietinių to meto dvarininkų gyvenimą.

Romano pagrindinė veikėja – anksti tėvų netekusi Elena, per kurią skaitytojai supažindinami su dvarininkų, darbininkų, žydų ir kitų Kėdainių krašto gyventojų gyvenimais. Istorija pasakoja apie karo pagimdytus priešus ir naujus draugus, laimę ir baimes, pražūtį ir išlikimą. Knygos siužetas rutuliojasi ir pačiuose Kėdainiuose ir aplinkiniuose rajonuose: Sirutiškyje, Žeimiuose, Krakėse ir aplink. Istorijos pagardintos makabrišku ir siaubo prieskoniu.

Knyga patiks tiems, kas domisi dvidešimtojo amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorija, nori sužinoti apie kraštus, kurie grožinėje literatūroje pasirodo retai, taip pat besidomintiems vietinėmis legendomis, dvasiomis bei mistiniais pasakojimais.