Kalė

Pasakojimas sukrečiantis ir atveriantis. Moteris negali susilaukti vaikų, ir už tai ji niekinama tamsuolių skurdaus kaimelio gyventojų. Dėl to atšąla santykiai su vyru. Jos neišsipildę gyvenimo lūkesčiai po truputį virsta žiaurumu: išgelbėtą kalytę moteris ima auginti nelyginant savo dukterį, tačiau kalė užauga nepaklusni, bėga pasilakstyti, atsiveda šunyčių, kuriais reikia rūpintis skurdžiai gyvenančiai porai. Galiausiai moteris lieka viena. Stebime, kaip moters meilė gyvūnui virsta neapykanta. Subtiliai atskleidžiami moters ir jos sutuoktinio charakteriai. Knyga atveria netikėtą žiūros į motinystę kampą ir bevaikės moters dramą – kalba apie moters santykį su šunimi kaip su savo vaiko pakaitalu. Atrodo, nereikšmingas, netgi komiškas moters ir kalės santykis išanalizuojamas iki bendražmogiškos dramos ir kančios mastelio. Kūrinys aktualus ir filosofiniame posthumanizmo kontekste, nes čia išsitrina riba tarp žmogaus ir gyvūno, žmogiškumo ir žvėriškumo.