Arūnas Žebriūnas
Riešutų duona

Arūnas Žebriūnas

Riešutų duona

drama

filmo garsinis vaizdavimas

Pavadinimas:
Riešutų duona
Leidinio formatas:
Kalba:
Leidinio trukmė:
1 val. 9 min. 34 sek.
ISBN/ISSN/ISMN numeris:
--
Išleidimo duomenys:
Prieinamos kopijos rengėjas:
0.5
2 įvertinimai
viršelis
Aprašymas

Apdovanojimas:
1978 m. – žiūri prizas vaikų ir jaunimo filmų kategorijoje „Už savitą režisūrinį meistriškumą“ XI-ajame TSRS sąjunginiame kino festivalyje Jerevane.

Kaime gyvenančių kaimynų Šatų ir Kaminskų vaikai Andrius ir Liuka pamilsta vienas kitą, bet jų pirmajai meilei kelia pastoja... karvė. Kai nugaišta Kaminskams Šatų parduotas raguotis tarp vyresniųjų įsivyrauja karinga nesantaika. Kaimynams susipykus Andriaus ir Liukos meilė tampa draudžiama. Tikėdamasis šeimoms sugrąžinti ramybę, Andrius nenori nuleisti rankų – jis pažada Liukai pats nupirkti naują karvę. Tačiau gražūs norai viską tik dar labiau sujaukia.
Tai lyriška istorija, kurioje švelnūs atsiminimai apie vaikystę kaime, pirmuosius romantiškus jausmus ir tikrojo gyvenimo pradžią, persipina su tragikomiškais nesusipratimais ir žmogiškomis silpnybėmis.

„Lietuvos provinciališkųjų Romeo ir Džuljetos istorija ekrane vykusiai įkomponuota į mūsų kino beveik neliestą 6-ąjį dešimtmetį: grožio sinonimai – kilimėliai su briedžiais, užplūdęs primityviausios saviveiklos maras, mokyklose mokomas „karinis parengimas“, vaikas įsikalė stalininę tiesą apie gyvenimą, kuris kasdien tik gražesnis. Sekdama savitą literatūrinį S.Šaltenio stilių, nevengiantį švelnaus grotesko, „Riešutų duona“ imasi lietuvių menui ne tiek buitinės tradicijos, kiek tragikomiškumo, anuo metu ypač populiaraus gruzinų kine, leidusio ištarti apie tikrovę šiek tiek daugiau, nei įprasta. Karvės motyvas, perpinantis siužetą, -- sąlyginis, absurdiškas (neveltui mokytoja taip skaudžiai svarsto: kodėl karvė?), kaip ir daugelis personažų charakterių, jų neišaiškinamų poelgių, tarkim, Kaminsko pliekimas iš šautuvo, kvatojantis visišku bepročio juoku. Patyrę ir tuomet visai dar jauni, nauji aktoriai (A.Latėnas, E.Piškinaitė, K.Smoriginas) smaginasi tuo absurdiškumu, lengvai pašiepdami „trenktus“ herojus, liūdėdami dėl jų nesusiklosčiusių likimų, o kartu juos ir labai mylėdami. Ta skaudi meilė atsiliepia suaugusio Andriaus Šato komentare, baigiamaisiais žodžiais: „Kur tu, Liuka?...“ (Saulius Macaitis)

Scenarijaus autorius Saulius Šaltenis
Operatorius Algimantas Mockus
Kompozitorius Viačeslavas Ganelinas
Dailininkas Algirdas Ničius
Kostiumų dailininkė Viktorija Bimbaitė
Montažo režisierė Vanda Survilienė

Vaidina: Algirdas Latėnas, Elvyra Piškinaitė, Saulius Sipaitis, Doloresa Kazragytė, Kristina Kazlauskaitė, Antanas Šurna, Vladas Bagdonas